2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Asmens duomenys – kaip apibrėžta 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

1¹. Atnaujinimas – kaip apibrėžta 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1781, kuriuo nustatoma tvarių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema, iš dalies keičiami Direktyva (ES) 2020/1828 bei Reglamentas (ES) 2023/1542 ir panaikinama Direktyva 2009/125/EB, 2 straipsnio 18 punkte.

1². Būtiniausios prekės ir paslaugos – minimaliems namų ūkio maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų vartojimo poreikiams tenkinti skirtos prekės ir paslaugos.

2. Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje veikiantis (įsteigtas) asmuo, kuris:

1) pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas gaminį savo pavadinimu, prekių ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu;

2) veikia kaip gamintojo atstovas, kai gamintojas nėra įsisteigęs Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba gaminį importuoja, kai Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigusio gamintojo atstovo nėra;

3) kaip gaminio tiekimo dalyvis gali daryti poveikį rinkai tiekiamo gaminio kokybei ir saugai.

3. Finansinė paslauga – draudimo ir pensijų kaupimo paslaugos ir Finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos.

3¹. Įgaliotasis atstovas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 43 punkte.

3². Importuotojas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 44 punkte.

4. Nuotolinė finansinių paslaugų sutartis (toliau – nuotolinė sutartis) – vartotojo ir finansinių paslaugų teikėjo finansinių paslaugų sutartis, sudaroma naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias).

5. Neteko galios nuo 2014-06-13.

6. Pardavėjas – verslininkas, kuris siūlo ir parduoda prekes vartotojams.

7. Pardavimo kaina – galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais, o jei negalima nurodyti tikslios kainos, jos apskaičiavimo pavyzdys, pagal kurį vartotojas gali kainą patikrinti.

8. Paslauga – atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis.

9. Paslaugų teikėjas – verslininkas, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams.

10. Patvarioji laikmena – priemonė, kuri leidžia vartotojui ar pardavėjui, paslaugų teikėjui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad informacija tam tikrą laiką būtų prieinama ir kad saugomą informaciją būtų galima atkurti nepakitusią.

10¹. Platintojas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 45 punkte.

11. Pradinė nuotolinė finansinių paslaugų sutartis (toliau – pradinė nuotolinė sutartis) – nuotolinė finansinių paslaugų sutartis, neapimanti ateityje atliksimų to paties pobūdžio viena po kitos einančių arba atskirų operacijų.

12. Prekė:

1) materialus kilnojamasis daiktas;

2) elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos, kai parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis;

3) materialus kilnojamasis daiktas, į kurį įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kuris yra su skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga susietas taip, kad be jų negalėtų atlikti savo funkcijų (skaitmeninių elementų turinti prekė).

13. Ryšio priemonės – priemonės, kurios fiziškai tuo pačiu metu nedalyvaujant pardavėjui ar paslaugų teikėjui ir vartotojui gali būti naudojamos pardavėjo ar paslaugų teikėjo ir vartotojo sutarčiai sudaryti.

13¹. Taisymas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/1781 2 straipsnio 20 punkte.

13². Taisytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris teikia su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija susijusias prekių taisymo paslaugas, įskaitant jas teikiančius gamintojus, pardavėjus ir su jais susijusius arba nepriklausomus taisymo paslaugų teikėjus.

13³. Taisomumo reikalavimai – prekių taisymo reikalavimai, įskaitant išardymo supaprastinimo reikalavimus ir reikalavimus dėl prieigos prie atsarginių dalių, prie su taisymu susijusios informacijos ir prie prekėms ar specifiniams prekių komponentams taikomų įrankių.

14. Tarptautinis vartojimo ginčas – vartojimo ginčas, kai vartotojas prekių ar paslaugų užsakymo metu gyvena ne toje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs pardavėjas ar paslaugų teikėjas.

15. Tinkamumo naudoti terminas – terminas, kuriam suėjus laikoma, kad prekė netinka naudoti pagal paskirtį, t. y. prekės savybės, kurių vartotojas galėjo tikėtis iki šio termino pabaigos, yra arba gali būti blogesnės, negu nustatyta tai prekei taikomame techniniame reglamente ir (ar) gamintojo dokumentuose (deklaracijose, pareiškimuose).

16. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija).

17. Vartojimo ginčas – iš vartojimo sutarties kilęs vartotojo ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo nesutarimas dėl fakto ir (ar) teisės klausimų.

18. Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūra – vartojimo ginčų sprendimas ne teismo tvarka, kai vartojimo ginčą pagal šio įstatymo 222–225 straipsniuose nustatytus reikalavimus sprendžia vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas.

19. Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas – šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija ar šio įstatymo 222 straipsnyje nurodytas kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, pagal vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūrą nagrinėjantys vartojimo ginčus ir įrašyti į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo 292 straipsnį.

20. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

21. Vartotojų informavimas – žinių, susijusių su vartotojų poreikių tenkinimu ir jų teisių apsauga, suteikimas ir skleidimas.

22. Vartotojų konsultavimas – patarimai ir praktinė pagalba vartotojams vartotojų teisių apsaugos klausimais.

23. Vartotojų švietimas – vartotojų ugdymas, vartotojų informavimas ir vartotojų konsultavimas.

24. Vartotojų ugdymas – procesas, kurio metu pagrindinis dėmesys skiriamas vartotojų teisių suvokimui, kritinio mąstymo, sprendimų ir informacijos priėmimo gebėjimams ugdyti, ir apima formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą, aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas) ir neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą).

25. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

26. Neteko galios nuo 2026-06-19