4 straipsnis. Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai

1. Miškas nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė.

2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės registruose ir (ar) valstybės informacinėse sistemose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių. Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

Šioje formulėje:

S – bendras asmens, kuris siekia įsigyti miško žemės, įsigyto ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha);

ai – asmeniui, kuris siekia įsigyti miško žemės, priklausančio miškų ūkio paskirties žemės i-tojo sklypo plotas (ha);

bj – j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti miško žemės, yra akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų, bendras priklausančio miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha);

sj – j-ojo juridinio asmens asmeniui, kuris siekia įsigyti miško žemės, priklausančių ar planuojamų įsigyti akcijų skaičius;

mj – bendras j-ojo juridinio asmens, kuriame asmuo, kuris siekia įsigyti miško žemės, yra akcininkas arba planuoja įsigyti akcijų, skaičius;

Sį – norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas (ha).

3. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai).

4. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.

5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

6. Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 2 dalį. Jeigu sudaromas miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.

7. Kai susiję asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise valdo didesnį miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotą, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, jie tarpusavyje gali sudaryti miško žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl tokių sandorių sudarymo bendras šių susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas nepadidėja ir kiekvieno iš susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas netampa didesnis už nurodytąjį šio straipsnio 2 dalyje.

8. Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti.

9. Privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esantis vientisas miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai:

1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime dėl nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimo nurodytas bendraturčių skaičius;

2) padalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atskiriant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du ar daugiau – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai; suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo ar sklypų plotas negali būti mažesnis už iki padalijimo buvusį miško žemės plotą;

3) padalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;

4) privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė padalijama į atskirus žemės sklypus, kai juos skiria valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės viešieji keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami vandens telkiniai, taip pat kelių užimti plotai, neįskaityti į žemės sklypo bendrą plotą;

5) perdalijamos privačių miškų valdos keičiant gretimų privačių miško valdų ribas, kai privačios miško valdos dalys atidalijamos ir sujungiamos su gretimomis privačiomis miško valdomis nesuformuojant atskirų miško valdų.

10. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:

1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;

2) miestų miškai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, visuomenės poreikiams paimami privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, esantys miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybės nutarimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d. Sprendimą dėl šiame punkte nurodytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo. Privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai ir kurie patenka į miestų plėtros teritorijas, dėl kurių priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai Vyriausybė priima sprendimą po 2024 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka paimami visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos (savivaldybės) prašymu ir šios institucijos lėšomis;

3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos;

4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;

5) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

6) kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.

11. Vyriausybė ar jos įgaliota Aplinkos ministerija įgyvendina valstybinių miškų savininko teises ir pareigas.

12. Valstybinės žemės sklypus, skirtus miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, patikėjimo teise valdo miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir kiti juridiniai asmenys. Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą) valstybinės žemės sklypai, kurie skirti miškui įveisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, patikėjimo teise perduodami Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka arba miškų urėdija veikia valstybės vardu valstybei įsigyjant nuosavybėn privačius žemės sklypus, kurie skirti miškui įveisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, šiame įstatyme nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti.

13. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.

14. Privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (jo dalis), kuriame yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas miškas, esantis miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai priimtas sprendimas iki 2024 m. sausio 1 d., visuomenės poreikiams paimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu. Šiuo atveju sprendimą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo. Privačios nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (jo dalis), kuriame yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotas miškas ir kuris patenka į miestų plėtros teritorijas, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimamas po 2024 m. sausio 1 d., visuomenės poreikiams paimamas suinteresuotos institucijos prašymu ir šios institucijos lėšomis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.