13 straipsnis. Šalpos kompensacijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos

1. Šalpos kompensacijos šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriamos ir mokamos, kai jie sukanka amžių, penkeriais metais mažesnį už senatvės pensijos amžių, arba yra pripažįstami netekusiais 60 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo).

2. Šalpos kompensacijos mokamos tol, kol jų gavėjai įgyja teisę gauti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas pensijas ar pensijų išmokas, kurios (jeigu asmuo įgyja teisę gauti daugiau negu vieną pensiją ar pensijų išmoką – bendra jų suma) yra didesnės arba tokio paties dydžio kaip šalpos kompensacija, išskyrus socialinio draudimo našlių arba našlaičių pensiją, našlių arba našlaičių išmoką, paskirtą vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis dėl socialinio draudimo pensijų mokėjimo, užsienio valstybės mokamą našlių ar našlaičių išmoką, valstybinę našlaičių arba našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką. Jeigu šalpos kompensacijos gavėjas neįgyja teisės gauti nė vienos iš pensijų ar pensijų išmokų, išskyrus šioje dalyje nurodytas, šalpos kompensacija jam mokama tol, kol jis yra pripažintas netekusiu 60 procentų ar daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo), o sukakusiam senatvės pensijos amžių šalpos kompensacijos gavėjui – iki gyvos galvos.

3. Už tą patį namuose slaugomą asmenį šalpos kompensacija skiriama ir mokama tik vienam iš tėvų (įtėvių). Jeigu asmuo namuose slaugo kelis asmenis, jam skiriama ir mokama tik viena šalpos kompensacija.

4. Asmenims, kurie tuo pačiu metu turi teisę gauti kelias šalpos kompensacijas, jų pasirinkimu skiriama ir mokama viena šalpos kompensacija.