36 straipsnis. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas, pažinimo sklaida ir viešasis nekilnojamojo kultūros paveldo naudojimas

1. Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimas skleidžiamas ir nekilnojamasis kultūros paveldas viešai naudojamas:

1) sudarant galimybes visuomenei jį tiesiogiai pažinti ir suvokti saugomą ir atskleistą istorinėje aplinkoje;

2) užtikrinant nekilnojamųjų kultūros vertybių prieinamumą;

3) plėtojant kultūrinį ir pažintinį turizmą;

4) skleidžiant informaciją apie nekilnojamąjį kultūros paveldą prieinamais bendravimo būdais;

5) įtraukiant nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimą į švietimo ir mokslo programas.

2. Departamentas, savivaldybių administracijos, saugomų teritorijų direkcijos, muziejai, bibliotekos, archyvai, aukštosios mokyklos nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimą ir pažinimo sklaidą gali vykdyti šiais būdais:

1) kaupti, tvarkyti, sisteminti, saugoti ir skleisti žinias apie nekilnojamąjį kultūros paveldą;

2) organizuoti renginius, skirtus supažindinti su nekilnojamuoju kultūros paveldu ir jam garsinti;

3) leisti metodinius, informacinius leidinius, skirtus nekilnojamajam kultūros paveldui ir jo apsaugai populiarinti, ir (ar) organizuoti jų leidimą;

4) organizuoti kultūrinius renginius nekilnojamosiose kultūros vertybėse.

3. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bendradarbiaudama su Kultūros ministerija:

1) įtraukia nekilnojamojo kultūros paveldo teorinį ir praktinį pažinimą į Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytas ugdymo ir švietimo programas;

2) koordinuoja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo ir saugojimo srityje programų įgyvendinimą.