228 straipsnis. Pagrindai pradėti apkaltos procesą

1. Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui turi teisę ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, o šio statuto 78 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju ir Etikos ir procedūrų komisija.

2. Teikimas pradėti apkaltos procesą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją;

2) asmuo sulaužė priesaiką;

3) paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas.

3. Generalinis prokuroras, nustatęs, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas asmuo yra įtariamas padaręs nusikaltimą, apie tai nedelsdamas praneša Seimui.

4. Jeigu įtariamas padaręs nusikaltimą Respublikos Prezidentas, Seimas šio statuto 232 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro specialiąją tyrimo komisiją.

5. Išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl kitų Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų, Seimas sprendžia, ar duoti sutikimą konkretų asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

6. Tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo faktas yra akivaizdus ir nusikaltimo padarymo faktą (kartu ir jį padariusį pareigūną) konstatuoti gali pats Seimas ir yra šio statuto 230 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų siūlymas, Seimas taip pat sprendžia, ar šio statuto 232 straipsnio nustatyta tvarka sudaryti specialiąją tyrimo komisiją. Nusikaltimo padarymo faktas (kartu ir jį padaręs pareigūnas) gali būti laikomas akivaizdžiu tik tuo atveju, kai yra gauta (įgaliotos institucijos pateikta Seimui) patikima informacija, kad konkretus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas asmuo užtiktas darantis nusikaltimą, ir dėl to, kad būtų galima konstatuoti apkaltai taikyti konstituciniu pagrindu „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ svarbias aplinkybes – nusikaltimo padarymo faktą ir jį padariusį pareigūną, nėra būtinas įgaliotų teisinių institucijų, vykdančių ikiteisminį tyrimą, nagrinėjančių baudžiamąsias bylas, dalyvavimas; kitais atvejais, inter alia tuo atveju, kai nusikaltimas padarytas iki Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui pradedant eiti pareigas, nusikaltimo padarymo faktas negali būti laikomas akivaizdžiu.“

7. Seimui gavus įsiteisėjusio išteisinamojo teismo nuosprendžio nuorašą arba sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą nuorašą, Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas nedelsdami su juo supažindina Seimo narius. Supažindinus Seimo narius su išteisinamuoju teismo nuosprendžiu ar sprendimu nutraukti baudžiamąją bylą, Seimas artimiausiame posėdyje priima nutarimą, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą.

8. Seimui gavus įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas nedelsdami su juo supažindina Seimo narius. Supažindinus Seimo narius su apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, apkaltos procesas vyksta šio statuto 239–242 straipsnių nustatyta tvarka.