2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Antidopingo taisyklių pažeidimas – ši sąvoka atitinka Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamą sąvoką „antidopingo taisyklių pažeidimas sporte“.

2. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupėse (pagal tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.

3. Aukšto meistriškumo sporto atrankos varžybos (toliau – atrankos varžybos) – aukšto meistriškumo sporto varžybų ciklas, kurio metu siekiama atitikti tarptautinių subjektų nustatytas sąlygas ir įgyti teisę dalyvauti atitinkamų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finaliniame etape.

4. Aukšto meistriškumo sporto pratybos (toliau – sporto pratybos) – aukšto meistriškumo sporto trenerio vadovaujama arba savarankiška sportininko veikla, kurios tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.

5. Aukšto meistriškumo sporto treneris – asmuo, vadovaujantis sportininko (-ų) aukšto meistriškumo sporto pratyboms, rengiantis jį (juos) aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jam (jiems) vadovaujantis šiose varžybose.

6. Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla – aukšto meistriškumo sporto pratybų proceso dalis, kai vykdomas tikslingas apibrėžtos trukmės sportininko (-ų) rengimas, siekiant įvertinti sportininko (-ų) pasiektą parengtumo lygį ir šį lygį pakelti prieš konkrečias aukšto meistriškumo sporto varžybas.

7. Aukšto meistriškumo sporto varžybos – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos narė, arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų, išskyrus veteranus, amžiaus grupės sporto renginys arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, organizuojami kaip tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis ir vykdomi pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (-ų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).

8. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius (toliau – instruktorius) – asmuo, talkinantis fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto treneriui.

9. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto trenerių arba instruktorių mokymai (toliau – mokymai) – teorinio ir praktinio mokymosi turinio elementų, laiduojančių fizinio aktyvumo arba aukšto meistriškumo sporto kompetencijų įgijimą, visuma.

10. Fizinio aktyvumo pratybos – fizinio aktyvumo trenerio vadovaujama aktyvi fizinė asmens (-ų) veikla, nesiekiant pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose.

11. Fizinio aktyvumo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina, nenuolatinio pobūdžio juridinio asmens veikla, siekiant konkrečių, su fiziniu aktyvumu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.

12. Fizinio aktyvumo treneris – asmuo, vadovaujantis asmens (-ų) fizinio aktyvumo veiklai ir (arba) šviečiantis visuomenę sporto, fizinio aktyvumo klausimais.

13. Fizinis aktyvumas – asmens fizinės veiklos forma, kuria siekiama tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose, ugdyti socialinius įgūdžius ar stiprinti sveikatą, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.

14. Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis – atitinka manipuliavimo sporto varžybomis sąvoką, apibrėžiamą 2014 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos konvencijoje dėl manipuliavimo sporto varžybomis.

15. Nacionalinė antidopingo organizacija – nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis yra suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, Lietuvoje atitinkanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, atliekanti jai priskirtas funkcijas ir įgyvendinanti Pasaulinį antidopingo kodeksą.

16. Nacionalinė antidopingo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės planavimo dokumentas, kuriame nurodomi nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, priemonės joms įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo terminai, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.

17. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa – ketverių kalendorinių metų trukmės nacionalinės skėtinės nevyriausybinės organizacijos fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantys uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai ir jų reikšmės.

18. Nacionalinės antidopingo taisyklės – Pasaulinį antidopingo kodeksą ir tarptautinius standartus atitinkantis, su Pasauline antidopingo agentūra suderintas teisės aktas, reglamentuojantis sporto veiklos vykdymo sąlygas, kurių privalo laikytis sporto veikloje dalyvaujantys asmenys.

19. Sportas – visos asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą.

20. Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.

21. Sporto bazė – statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla.

22. Sporto bazių pagerinimo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina, nenuolatinio pobūdžio juridinio asmens veikla, siekiant konkrečių, su sporto bazių pagerinimu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.

23. Sporto klubas – juridinis asmuo ar jo padalinys, kurio tikslas – vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai ir (ar) sportininkus, siekti kokybinių ir kiekybinių fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto rezultatų.

24. Sporto programa – ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto ir (ar) sporto šakų plėtojimo ir populiarinimo per fizinį aktyvumą planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose, nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente, tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių įgyvendinimo terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai.

25. Sporto renginio dalyvis (toliau – dalyvis) – sporto renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus.

26. Sporto renginio žiūrovas (toliau – žiūrovas) – asmuo, stebintis sporto renginį.

27. Sporto renginys – viešas renginys, kuriame populiarinamas sportas ir (arba) varžomasi.

28. Sporto šaka – sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis, sportinės kovos metodais, technikos ir taktikos veiksmais, inventoriumi ir (ar) erdve, kurioje sportuojama. Sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija.

29. Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (visoje valstybės teritorijoje ar jos administraciniame vienete) yra vienintelė atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.

30. Strateginė sporto šaka – sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą.

31. Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio ar Europos mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.

32. Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektas (toliau – tarptautinių sporto varžybų projektas) – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant konkrečių, su tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimu Lietuvoje susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.

33. Teisėjas – asmuo, užtikrinantis sporto šakos tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintų taisyklių ir paskelbtų nuostatų (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) laikymąsi tos sporto šakos aukšto meistriškumo sporto varžybose.

34. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Pasauliniame antidopingo kodekse.