21 straipsnis. Preliminarios nutartys

1. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, šalis gali prašyti arbitražo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus kitai šaliai, pateikdama prašymą priimti preliminarią nutartį, įpareigojančią atitinkamą šalį prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu nesiimti jokių veiksmų, galinčių pakenkti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

2. Prašanti arbitražo teismo priimti preliminarią nutartį šalis turi įrodyti, kad:

1) pranešimas kitai šaliai apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali iš esmės pakenkti tų priemonių tikslams;

2) yra šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti pagrindai.

3. Prašanti arbitražo teismo priimti preliminarią nutartį šalis privalo atskleisti arbitražo teismui visas aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos šiam prašymui nagrinėti. Šią pareigą ši šalis turi visą preliminarios nutarties galiojimo laikotarpį.

4. Priėmęs preliminarią nutartį, arbitražo teismas privalo nedelsdamas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka įteikti visoms šalims prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymą priimti preliminarią nutartį, pačią preliminarią nutartį ir (jeigu yra) bet kokią preliminarią nutartį prašiusios priimti šalies ir arbitražo teismo susirašinėjimo medžiagą (įskaitant informaciją apie žodinį prašymo priimti preliminarią nutartį nagrinėjimą, jeigu šis nagrinėjimas buvo).

5. Arbitražo teismas privalo kuo operatyviau suteikti galimybę šaliai, dėl kurios yra priimta preliminari nutartis, būti išklausytai ir išnagrinėti šios šalies prieštaravimus dėl preliminarios nutarties priėmimo.

6. Preliminari nutartis galioja 20 dienų nuo jos priėmimo. Šiuo laikotarpiu arbitražo teismas, išklausęs šalį, dėl kurios yra priimta preliminari nutartis, ir išnagrinėjęs šios šalies prieštaravimus, jeigu jie pateikti, gali taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones.

7. Preliminari nutartis yra privaloma šalims, tačiau nėra vykdytinas dokumentas.