39 straipsnis. Reklamai, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir pranešimams žiniasklaidai keliami reikalavimai

1. Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami. Paslėpta reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami.

2. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiami reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai, kuriuose:

1) naudojamos pasąmonę veikiančios technologijos;

2) skleidžiama klaidinanti reklama;

3) žeminamas žmogaus orumas;

4) diskriminuojama ar skatinama diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos;

5) skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys;

6) reklamuojami tabako gaminiai, elektroninės cigaretės ir (ar) jų pildyklės, rūkomieji žoliniai gaminiai, kaip tai nustatyta Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme;

7) reklamuojami alkoholio produktai, kaip tai nustatyta Alkoholio kontrolės įstatyme;

8) reklamuojami tik su receptu įsigyjami vaistiniai preparatai, kaip tai nustatyta Farmacijos įstatyme, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugos, išskyrus specialius leidinius ar specialias visuomenės informavimo priemones;

9) daromas neigiamas poveikis nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kaip tai nustatyta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme;

10) reklamuojami azartiniai lošimai, kaip tai nustatyta Azartinių lošimų įstatyme;

11) reklamuojamos loterijos, kaip tai nustatyta Loterijų įstatyme;

12) pažeidžiami kiti bendrieji reikalavimai reklamai, nustatyti Reklamos įstatyme.

3. Reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus jų pačių užsakomos reklamos, komercinio audiovizualinio pranešimo turinį.

4. Asmenys, reguliariai vedantys žinių programas, negali dalyvauti nei reklamoje, nei komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose, nei jų įgarsinti.

5. Televizijos reklamai, anonsui, teleparduotuvei ir televitrinai keliami šie reikalavimai:

1) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti padorios, neklaidinančios, aiškiai atpažįstamos ir atskirtos nuo programos turinio garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis priemonėmis. Televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas tik šiame straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka, nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį ir nepažeidžiant programos turtinių teisių turėtojų teisių;

2) televizijos reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas religines apeigas ir religinio pobūdžio programas;

3) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti įterpiamos į programas sugrupuotos, ne mažiau kaip po dvi televizijos reklamas ir (ar) teleparduotuves viename intarpe. Sporto renginių transliavimo metu šios dalies 6 punkte nustatyta tvarka arba kitais Komisijos nustatytais išimtiniais atvejais į programas gali būti įterpiama viena televizijos reklama ar viena teleparduotuvė;

4) televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 6 iki 18 valandos ir ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 18 iki 24 valandos. Šis punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo arba kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių subjektų transliuojamų programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų anonsams, rėmimo pranešimams, prekių rodymui ir neutraliems kadrams, kurie naudojami tarp redakcinio turinio ir televizijos reklamos ar teleparduotuvės intarpų bei tarp atskirų intarpų;

5) televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Per parą gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8 televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti 3 valandų per parą. Televitrinos turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis nuo kitų programų;

6) sporto ar kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas;

7) transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir žinių programas, televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį;

8) transliuojant programas vaikams, televizijos reklama gali būti rodoma vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių. Teleparduotuvė negali būti įterpiama į programas vaikams;

9) įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama;

10) vaistinių preparatų teleparduotuvės, taip pat gydytojų skiriamo gydymo paslaugų teleparduotuvės yra draudžiamos.

6. Televizijos reklamai taikomi ir kituose įstatymuose nustatyti reklamos ir jos skleidimo reikalavimai.

7. Kaip laikomasi šio ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų, taikomų reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kitos Reklamos įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytos reklamos priežiūros institucijos ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis šiame įstatyme nurodytomis viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis ir reklamos savitvarkos institucijomis.

8. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje ir šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, mutatis mutandis taikomos televizijos programoms, skirtoms tik televizijos reklamai ir teleparduotuvėms, taip pat televizijos programoms, skirtoms tik savireklamai.

9. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos turi priimti elgesio (etikos) kodeksus dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais turi būti siekiama veiksmingai sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus, nustatant, kad komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo savybės. Elgesio (etikos) kodeksai priimami ir įsipareigojama jų laikytis šio įstatymo 43 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Nuostatos dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų gali būti įtrauktos į Kodeksą. Kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos nepriima šioje dalyje numatytų kodeksų ar neįsipareigoja jų laikytis arba Komisija, vadovaudamasi jos nustatyta ir prieš tai su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka, nustato, kad pasirinkti kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato privalomus tokių komercinių audiovizualinių pranešimų skleidimo reikalavimus.

10. Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos žymėjimo ir skleidimo visuomenės informavimo priemonėse tvarką nustato Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai.

11. Atsakomybės už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo ypatumus ir jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas.

12. Visuomenės informavimo priemonėje skleidžiant visą ar tik dalį parengto pranešimo žiniasklaidai turi būti laikomasi šių reikalavimų:

1) jeigu pranešimas žiniasklaidai skleidžiamas neatlygintinai, jis žymimas žodžiais „Pranešimas žiniasklaidai“;

2) jeigu pranešimas žiniasklaidai skleidžiamas atlygintinai, jis žymimas žodžiais „Reklama“ arba „Rėmimas“ (pasirinktinai);

3) visais atvejais nurodomas pranešimo žiniasklaidai rengėjas.