6 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių funkcijos ir teisės

1. Atsakingoji institucija:

1) koordinuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus;

2) nagrinėja planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą informaciją, pagal kurią nustatoma, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – atrankos informacija), poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, nagrinėja, vertina ir tvirtina poveikio aplinkai vertinimo programas, nagrinėja ir vertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas (toliau – ataskaita), priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, informuoja visuomenę. Šiame punkte nurodytų dokumentų nagrinėjimo tvarką nustato aplinkos ministras.

2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius savo lėšomis:

1) organizuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procedūras;

2) rengia atrankos informaciją;

3) rengia pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią;

4) dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka.

3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas:

1) rengia atrankos informaciją;

2) nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai;

3) rengia pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią, poveikio aplinkai vertinimo dokumentus;

4) atlieka šiame įstatyme jam nustatytas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ir visuomenės informavimo procedūras šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka.

4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje:

1) nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir šių pasiūlymų įvertinimą;

2) nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus;

3) teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui pataisyti ir (ar) papildyti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese.

5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atlikdami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas:

1) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai;

2) kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamajam kultūros paveldui;

3) vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, – dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti;

4) aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio valstybės saugomoms teritorijoms, įskaitant Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas; Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane apibrėžtoms ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijoms ir ypač raiškiems kraštovaizdžio kompleksams; saugomų rūšių radavietėms ar augavietėms;

5) savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgdamas į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, galimybes pagal teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus juos keisti, galimą poveikį savivaldybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą vykdomos savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis.

6. Suinteresuota visuomenė aplinkos ministro nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos poveikio aplinkai vertinimo.

7. Atsakingoji institucija, atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkti konsultantų ataskaitai ir su ja pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamai ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

8. Neteko galios nuo 2026-01-01

9. Kai atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas yra planuojamos ūkinės veiklos, kuriai atliekamos šio įstatymo 7 straipsnyje ir (ar) 8–12 straipsniuose nustatytos procedūros, organizatorius, atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas funkcijoms, nurodytoms šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, atlikti turi nusistatyti tvarką, pagal kurią funkcijos padalijamos tarp institucijos padalinių, kad vykdant šiame įstatyme jiems nustatytas pareigas būtų išvengta interesų konflikto.