13 straipsnis. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos

VVTK 13 str. · Vidaus vandenų transporto kodekso 13 straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2027-12-31 (šio straipsnio pakeitimų, įsigaliojančių vėliau, šioje redakcijoje nėra) · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

1. Krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir didžiausiosios apkrovos hidrotechninis įrenginys laivams švartuoti ir kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

2. Komercinė prieplauka – prieplauka, naudojama siekiant gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos.

3. Nekomercinė prieplauka – prieplauka, naudojama asmeniniais ar nekomerciniais tikslais mažiesiems, pramoginiams, sportiniams, tradiciniams ir asmeniniams laivams.

4. Plūduriuojančioji prieplauka – prie kranto stovintis nesavaeigis laivas arba specialiai pastatytas plūduriuojantis įrenginys, skirti vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

5. Prieplauka – dalį uosto požymių turinti vieta su stacionariais arba plūduriuojančiais įrenginiais, skirta laivams priplaukti, stovėti, išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

6. Stacionarioji prieplauka – prie kranto įrengtas stacionarus hidrotechninis statinys su viena ar keliomis krantinėmis, skirtas vidaus vandenų transporto priemonėms saugiai priplaukti, stovėti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

7. Vidaus vandenų uostas – vidaus vandenų uosto akvatorija ir jo teritorija su joje esančiomis krantinėmis, kurių ilgis trigubai didesnis už leidžiamo įplaukti ar išplaukti didžiausio laivo ilgį, aikštelėmis kroviniams sandėliuoti, statiniais, įrenginiais ir vidaus vandenų uosto veiklą užtikrinančia infrastruktūra, skirta laivams įplaukti, stovėti, remontuoti ir išplaukti, kroviniams krauti, keleiviams įlaipinti arba išlaipinti.

8. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos akvatorija – vidaus vandenų uostui ar prieplaukai įrengti skirtas vidaus vandenų plotas, kuriame turi būti užtikrinamas saugus laivų plaukiojimas.

9. Vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos teritorija – žemės plotas, reikalingas vidaus vandenų uosto ar stacionariosios prieplaukos statybai ir jų tolesnei veiklai užtikrinti.

10. Vidaus vandenų uosto ar prieplaukos valdytojas – vidaus vandenų uosto ar prieplaukos savininkas arba asmuo, kuris kitu teisėtu pagrindu valdo vidaus vandenų uostą ar prieplauką.

11. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti keleiviniai, krovininiai, mišrieji, žvejybiniai ir pramoginių laivų. Vidaus vandenų uostų ir prieplaukų pastatai, statiniai ir įrenginiai turi atitikti nustatytus techninius ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nurodytus statybą ir aplinkosaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, užtikrinti keleivių, krovinių, bagažo ir pašto saugumą, patogų krovinių krovimą, saugų keleivių įlaipinimą ar išlaipinimą.

12. Vidaus vandenų uostai ir prieplaukos gali būti valstybės, savivaldybių ir privatūs, išskyrus Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančius vidaus vandenų uostus ir prieplaukas, kurie gali būti tik valstybės arba savivaldybių nuosavybė.

13. Vidaus vandenų uostus ir prieplaukas gali steigti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – steigėjas).

14. Vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos ribas ir plotus nustato:

1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;

2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;

3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, – privačių vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų.

15. Plūduriuojančiųjų prieplaukų tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vietą ir kranto juostos ar krantinės naudojimo tvarką nustato kranto juostos ar krantinės savininkas (valdytojas).

16. Vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijos ribas ir plotus nustato:

1) Vyriausybė – visų valstybės vidaus vandenų uostų ir prieplaukų bei savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, patenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;

2) savivaldybės taryba – savivaldybių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų, nepatenkančių į Kuršių nerijos nacionalinio parko ribas;

3) steigėjas, suderinęs su savivaldybės institucijomis savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, – privačių vidaus vandenų uostų ir prieplaukų.

17. Vidaus vandenų uostų ir stacionariųjų prieplaukų teritorijos, vidaus vandenų uostų ir prieplaukų akvatorijos turi būti numatytos teritorijų planavimo dokumentuose, parengtuose Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

18. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti vidaus vandenų uostus ar komercines prieplaukas, kurie nėra įregistruoti ir įtraukti į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų prieplaukų sąrašą.

19. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusą susisiekimo ministro teikimu suteikia Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai: XIV-913 (2022-01-20)

20. Tarptautinio vidaus vandenų uosto statusas suteikiamas vidaus vandenų uostui, kuriame bus vykdoma tarptautinė laivyba.

21. Vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų valdytojai privalo užtikrinti visų vežėjų vienodas teises įplaukti į vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas, naudotis vidaus vandenų uostų ir komercinių prieplaukų krantinėmis ir kitais įrenginiais kroviniams pakrauti ir iškrauti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, visomis logistinėmis vidaus vandenų transporto paslaugomis, mokant su tuo susijusius mokesčius ir rinkliavas. Vežėjas įplaukimo į vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, naudojimosi vidaus vandenų uostu ar komercine prieplauka ir jų įrenginiais sąlygas derina su vidaus vandenų uosto ir komercinės prieplaukos valdytoju.

22. Vidaus vandenų uoste turi būti:

1) nustatyta teritorija ir akvatorija;

2) įrengtos krantinės, kurių ilgis trigubai didesnis už leidžiamo įplaukti (išplaukti) didžiausio laivo ilgį, prie kurių gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kuriose galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius; keleiviniame ar mišriajame vidaus vandenų uoste turi būti papildomai įrengtos keleivių poilsio, bagažo saugojimo patalpos ir bilietų kasos;

3) toks vidaus vandenų uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo gylis, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą, išplaukimą iš jo ir manevravimą jame;

4) navigacijos priemonės, užtikrinančios saugų vidaus vandenų transporto priemonių įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo;

5) radijo ryšio įrenginiai, telekomunikacijų galiniai įrenginiai arba judriojo ryšio priemonės;

6) avarinių ir gelbėjimo darbų atlikimo, taršos židinių likvidavimo priemonės arba su atitinkamomis apskrities, kurioje yra vidaus vandenų uostas, tarnybomis sudaryta avarinių ir gelbėjimo darbų ir išsiliejusių teršalų surinkimo sutartis;

7) priėmimo įrenginiai, kad nedelsiant ir be apribojimo iš laivų būtų priimamos laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai;

8) Transporto saugos administracijos patvirtintas vidaus vandenų uosto kapitonas;

Straipsnio punkto pakeitimai: XIII-764 (2017-11-16)

9) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės.

23. Laivybos vidaus vandenų uostų akvatorijose kontrolę atlieka ir saugą vidaus vandenų uoste užtikrina vidaus vandenų uosto kapitonas.

24. Komercinėje prieplaukoje turi būti:

1) nustatyta teritorija (stacionariojoje prieplaukoje) ar nustatyta tvirtinimo prie kranto juostos ar krantinės vieta ir naudojimosi kranto juosta ar krantine tvarka (plūduriuojančiojoje prieplaukoje) ir akvatorija;

2) įrengta krantinė, prie kurios gali saugiai stovėti vidaus vandenų transporto priemonės ir kurioje galima krauti krovinius, įlaipinti ar išlaipinti keleivius;

3) toks prieplaukos akvatorijos gylis ir gylis prie krantinės, kad būtų galima užtikrinti saugų vidaus vandenų transporto priemonių priplaukimą ir manevravimą prie krantinės;

4) ryšio priemonės;

5) prieplaukos valdytojo paskirti specialistai, galintys užtikrinti prieplaukos veiklą, saugią laivybą prieplaukoje ir jos prieigose, darbų saugą ir krovinių saugumą;

6) gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos priešgaisrinės priemonės.

25. Vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas registruoja ir į Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąrašą ar Įregistruotų komercinių prieplaukų sąrašą įtraukia:

1) Transporto saugos administracija – valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas Vyriausybės nustatyta tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai: XIII-764 (2017-11-16)

2) savivaldybės vykdomoji institucija – vietinės reikšmės vidaus vandenų keliuose ir kituose vandens telkiniuose steigiamus vidaus vandenų uostus ir komercines prieplaukas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

26. Steigėjas, pageidaujantis įregistruoti vidaus vandenų uostą ar komercinę prieplauką, Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pateikia Transporto saugos administracijai arba savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą ir kitus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 22 ar 24 dalyje nustatytiems reikalavimams.