18 straipsnis. Keleivių vežimas autobusais

1. Keleivių vežimą autobusais reglamentuoja šis kodeksas, Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymo tvarkos aprašas ir keleivių vežimo viešųjų paslaugų teikimo administravimo tvarkos aprašas, taip pat susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Savivaldybės atstovaujamoji institucija, detalizuodama keleivių ir bagažo vežimo taisykles ir tvirtindama keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais taisykles, vietinio susisiekimo maršrutų nustatymo tvarkos, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelėse tvarkos aprašus, privalo užtikrinti, kad stotelės būtų įrengiamos tose vietose ir maršrutai sudaromi taip, kad būtų užtikrintas patogus socialinės infrastruktūros objektų, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, pasiekimas ir jungtys su oro uostais, geležinkelio ir autobusų stotimis ir reguliariojo susisiekimo laivų ir keltų uostais. Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatoma ir gyvūnų vežimo tvarka.

2. Maršrutas – iš anksto nustatyta išvykimo vieta, tarpiniai punktai (autobusų stotys, geležinkelio stotys, oro uostai, stotelės) (toliau – tarpiniai punktai, jeigu tokių yra, ir atvykimo vieta, tarp kurių keleiviai vežami autobusu (įskaitant troleibusus ir maršrutinius taksi) arba daugiau kaip 80 procentų atstumo vežama autobusu (įskaitant troleibusus), o likusią atstumo dalį – kitomis keleiviams vežti skirtomis transporto priemonėmis.

3. Reisas – keleivių vežimas nustatytu maršrutu į vieną pusę, išlaikant maršruto išvykimo ir atvykimo vietą ir visus tarpinius punktus. Laikoma, kad reisas yra vykdomas nustatytu maršrutu ir tada, kai keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse, kurios nėra maršruto tarpiniai punktai, (jeigu šiose stotelėse leidžiama paimti ir išleisti keleivius vadovaujantis šio straipsnio 18 ir 19 dalimis), taip pat tais atvejais, kai nuo numatytos trasos nukrypstama arba tarpinis punktas praleidžiamas dėl eismo apribojimų ar kitų nuo vežėjo nepriklausančių priežasčių.

4. Keleiviai vežami reguliariaisiais ir specialiaisiais reisais vietinio, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais ir užsakomaisiais reisais. Transporto saugos administracija, nustatydama tolimojo susisiekimo maršrutus, savivaldybių organizatoriai, nustatydami vietinio susisiekimo maršrutus, atsižvelgia į visuomenės interesus, poreikius ir paslaugų patogumą.

5. Reguliarieji reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami kelionės metu paimant ir išleidžiant juos tam tikslui įrengtose stotyse ar stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų reisų tvarkaraščių ir tarifų. Reisų tvarkaraštyje turi būti nurodyti stočių ir (ar) stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, atvykimo į stotis ir išvykimo iš stočių ir (ar) stotelių laikai. Atvykimo į stoteles laikai reisų tvarkaraštyje turi būti nurodomi tada, kai sustojimas stotelėje trunka ilgiau, negu reikia keleiviams išlaipinti ir įlaipinti.

6. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį galutinį punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tos pačios savivaldybės teritorijoje vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybės tarnyba. Dėl užsakomojo reiso paslaugos užsakovas susitaria su vežėju.

7. Keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartyje turi būti nurodyta:

1) sutarties sudarymo data, vieta ir numeris;

2) keleivių grupės vežimo tikslas ir maršrutas, taip pat autobuso važiavimo be keleivių atkarpa;

3) keleivių grupės paėmimo ir išleidimo vietų adresai ir laikas;

4) vežimui naudojamo autobuso markė, modelis;

5) atlygis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka;

6) vežėjo ir užsakovo susitarimu – kitos sutarties sąlygos.

8. Specialieji reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbuotojų – į darbovietes ir iš jų, mokinių – į mokyklas ir iš jų, keleivių vežimas vykdant kombinuotąjį keleivių vežimą pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo, Geležinkelių transporto kodekso nuostatas, kai viena iš transporto rūšių, sudarančių kombinuotąjį keleivių vežimą, yra kelių transportas). Dėl specialiojo reiso paslaugos su vežėju susitaria ne keleiviai, kurie tokio reiso atveju laikomi specialia keleivių grupe, o užsakovas.

9. Vietinio susisiekimo maršrutas – miesto, priemiestinio arba tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutas.

10. Miesto susisiekimo maršrutas – savivaldybės organizatoriaus nustatytas maršrutas, kuriuo keleiviai vežami tame pačiame mieste arba toje pačioje miesto savivaldybėje, prireikus įtraukiant į maršrutą kelių ir (ar) gatvių dalis ir stoteles, esančias su miestu ar miesto savivaldybe besiribojančiose gyvenamosiose vietovėse. Miesto savivaldybe šiame straipsnyje yra laikomas didmiestis arba tankiai apgyvendinta vietovė, nustatyta pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo su visais pakeitimais.

11. Priemiestinio susisiekimo maršrutas – savivaldybės organizatoriaus nustatytas maršrutas, kuriuo keleiviai vežami toje pačioje savivaldybėje arba į su šia savivaldybe besiribojančią miesto savivaldybę. Atskirais atvejais, suderinus su besiribojančios savivaldybės organizatoriumi, priemiestinio susisiekimo maršrutas gali prasidėti ar baigtis tarpusavyje besiribojančiose savivaldybėse arba tęstis per šių savivaldybių teritoriją į su bent viena iš jų besiribojančią miesto savivaldybę.

12. Tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutas – dviejų ar daugiau savivaldybių atstovaujamųjų institucijų įgalioto savivaldybės organizatoriaus nustatytas maršrutas, kuriuo keleiviai vežami tarpusavyje besiribojančiose savivaldybėse arba per šių savivaldybių teritoriją į su bent viena iš jų besiribojančią miesto savivaldybę ir kuriame keleivių vežimo viešosios paslaugos teikimą administruoja šių savivaldybių bendrai įsteigtas savivaldybės organizatorius arba savivaldybių atstovaujamųjų institucijų sutarimu vienos iš savivaldybių įsteigtas savivaldybės organizatorius.

13. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus reisų tvarkaraščius savivaldybės organizatoriaus nustatytais miesto ir priemiestinio susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Vyriausybės tvirtinamos kelių eismo taisyklės.

14. Tolimojo susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos nustatytas maršrutas tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, kuris prasideda ir baigiasi tarpusavyje nesiribojančiose savivaldybėse arba tęsiasi per šių savivaldybių teritorijas iki miesto savivaldybės (-ių). Tolimojo susisiekimo maršrutu keleiviai gali būti vežami tik tarp stotelių, nesančių tame pačiame mieste ar toje pačioje miesto savivaldybėje, jeigu savivaldybės atstovaujamoji institucija nenustato kitaip.

15. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos ir užsienio valstybės, kurios teritorija tęsiasi maršruto trasa, įgaliotos institucijos patvirtintas maršrutas, kertantis valstybės sieną.

16. Keleiviams vežti reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutu, išskyrus maršrutus, kuriuose teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, ir tarptautinio susisiekimo maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi šio kodekso 182 straipsniu ir susisiekimo ministro tvirtinamomis leidimų išdavimo taisyklėmis. Leidimus vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009, Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies ar daugiašaliais susitarimais ir susisiekimo ministro nustatyta paraiškų gauti leidimą vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais nagrinėjimo tvarka.

17. Tolimojo susisiekimo maršrutus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustato, keičia, panaikina ir IS „Vintra“ skelbia Transporto saugos administracija. Jeigu šalia nustatomo ar keičiamo tolimojo susisiekimo maršruto trasos 100 m ar mažesniu atstumu yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, teikianti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų lygių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, ir jos lankytojams skirta stotelė, maršrute turi būti nustatomas tarpinis punktas, kad šią įstaigą būtų lengviau pasiekti. Nustatytas ar pakeistas tolimojo susisiekimo maršrutas turi atitikti šiuos kriterijus:

1) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų stotyse, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės organizatoriaus nurodytoje stotelėje; maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis oro uostuose;

2) maršruto trasa arba trasos dalis, kuria keleiviai vežami autobusu, sudaroma tik gatvėmis ir keliais su kieta danga (betono, asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;

3) sudaromo maršruto trasa, išskyrus maršrutus, kuriuose bus teikiamos keleivių vežimo viešosios paslaugos, nesutampa su kitų tolimojo susisiekimo maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai.

18. Kai maršrutas (išskyrus tarpsavivaldybinio susisiekimo maršrutus) tęsis tarp dviejų ar daugiau savivaldybių, savivaldybės, kurios teritorijoje bus vežami keleiviai, savivaldybės organizatorius, gavęs iš maršrutą nustatančio ar keičiančio keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriaus informacijos apie nustatomą ar keičiamą maršrutą, per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos nustato gatves, kuriomis vyks eismas šiuo maršrutu, taip pat stoteles, kuriose gali būti paimami ir išleidžiami keleiviai, ir apie tai praneša maršrutą nustatančiam keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatoriui.

19. Jeigu savivaldybės, kurios teritorijoje nustatomu maršrutu bus vežami keleiviai, savivaldybės organizatorius per šio straipsnio 18 dalyje nustatytą terminą nenustato gatvių, kuriomis vyks eismas nustatomu ar keičiamu maršrutu, arba stotelių, kuriose gali būti paimami ir išleidžiami keleiviai, maršrutą nustatantis keleivių vežimo reguliariaisiais reisais organizatorius šias gatves ir stoteles nustato savarankiškai.

20. Leidimas vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu išduodamas, jeigu tenkinami visi Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Leidimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu galiojimas pratęsiamas ir leidimas vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 9 straipsnyje nustatytais atvejais. Leidimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu galiojimas pasibaigia Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 10 straipsnyje nustatytais atvejais.