2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Formalusis profesinis mokymas – profesinis mokymas, vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias pabaigus suteikiama kvalifikacija ar jos dalis.

2. Kompetencijų vertinimo institucija – teisės aktų nustatyta tvarka akredituotas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriems Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras yra suteikęs teisę vertinti asmens, siekiančio įgyti kvalifikaciją, kompetencijas.

3. Modulinis profesinis mokymas – mokymas pagal profesinio mokymo programą, sudaromą iš savarankiškų privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių atsižvelgiant į kvalifikacijos specifiką ir asmens bei darbo rinkos poreikius.

4. Mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje.

5. Mokymosi kreditas – mokymosi apimties vienetas, kuriuo matuojami mokymosi rezultatai ir besimokančiojo darbo laikas.

6. Neformalusis profesinis mokymas – profesinis mokymas, vykdomas pagal neformaliojo profesinio mokymo programas, kurias pabaigus suteikiama kompetencija (kompetencijos), kuri (kurios) gali būti pripažįstamos kaip įgyta kvalifikacija ar jos dalis.

7. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.

8. Pirminis profesinis mokymas – profesinis mokymas, įprastai skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti.

9. Praktinis profesinis mokymas – profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami mokymui pritaikytose patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje.

10. Profesijos mokytojas – mokytojas, vykdantis teorinį arba (ir) praktinį profesinį mokymą.

11. Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas.

12. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas – sistemų ir procedūrų, kurias kuria ir diegia valstybės institucijos ir profesinio mokymo teikėjai, siekdami, kad profesinio mokymo kokybė atitiktų nustatytus rodiklius, įgyvendinimas.

13. Profesinio mokymo programa – formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą.

14. Profesinio mokymo teikėjas – profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ar kitas profesinio mokymo paslaugas teikiantis asmuo, kuriam profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas.

15. Profesinis informavimas – sistemiškas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais.

16. Profesinis konsultavimas – pagalba asmeniui priimti racionalų profesijos rinkimosi sprendimą atsižvelgiant į jo individualias savybes, darbo rinkos poreikius ir profesinio mokymosi galimybes.

17. Profesinis mokymas – mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas profesinio mokymo programas ar jų modulius. Mokomas asmuo įgyja kvalifikaciją (arba jos dalį), atitinkančią profesinį standartą, ar ją tobulina, keičia arba įgyja kompetenciją, reikalingą įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti.

18. Profesinis orientavimas – ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo veikla.

19. Profesinis standartas – ūkio sektoriui arba jo daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų, jas sudarančių kompetencijų ir kvalifikacijos suteikimo reikalavimų aprašas.

20. Sektorinis profesinis komitetas – bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti konkretaus ūkio sektoriaus – veiklų grupės strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus pagal veiklų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas.

21. Socialiniai partneriai – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

22. Su profesiniu mokymu susijusi veikla – priėmimo mokytis skelbimas, profesinio konsultavimo, sutarčių dėl profesinio mokymo sudarymo ir kita veikla, reikalinga profesiniam mokymui vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytos kvalifikacijos patvirtinimo dokumentų išdavimas.

23. Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti.

24. Ugdymas karjerai – sistemiška ir kryptinga ugdymo institucijų veikla, kuria asmeniui padedama įgyti karjerai reikalingas kompetencijas, pasirinkti profesiją, švietimo ir užimtumo galimybes.

25. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė.

26. Žmogiškieji ištekliai – darbo jėgos, žinių, įgūdžių ir kompetencijų visuma.

27. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme.