5 straipsnis. Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų teisės ir pareigos

1. Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – juridiniai asmenys), kurie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais naudoja laukinės gyvūnijos išteklius.

2. Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai turi teisę:

1) naudoti laukinės gyvūnijos išteklius pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos apsaugą ir jos išteklių naudojimą, reikalavimus;

2) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti finansinę paramą laisvėje gyvenančios laukinės gyvūnijos ištekliams apsaugoti ir atkurti, invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti;

3) jeigu nelaisvėje laikyti laukiniai gyvūnai ištrūko į laisvę, per vieną mėnesį nuo šių gyvūnų ištrūkimo į laisvę dienos organizuoti jų paiešką ir juos sugauti. Jeigu šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad ištrūkusių į laisvę gyvūnų rūšims paimti iš aplinkos reikalingas leidimas naudoti laukinius gyvūnus, savininkas per vieną mėnesį nuo leidimo naudoti laukinius gyvūnus išdavimo dienos turi teisę šiuos gyvūnus sugauti. Prašymas išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus turi būti pateiktas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo dienos, kai nustatomas laukinių gyvūnų ištrūkimo į laisvę faktas.

3. Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai privalo:

1) nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų, žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų;

2) įgyvendinti privalomas laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių atkūrimo, invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones;

3) šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais atlyginti žalą, atsiradusią dėl laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo;

4) nedelsdami pranešti policijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, apie kiekvieną nelaisvėje laikytą ir į laisvę ištrūkusį laukinį gyvūną ar hibridą;

5) savo lėšomis organizuoti gyvūnų sugavimą, nužudymą ar sumedžiojimą, jeigu tai būtina pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.