31 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugos ir apgyvendinimo paslaugų teikėjai

1. Apgyvendinimo paslaugos yra skirstomos į:

1) klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas: motelio paslaugas, kempingo paslaugas, svečių namų paslaugas, viešbučio paslaugas;

2) neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas: jaunimo nakvynės namų (angl. hostel) paslaugas, kaimo turizmo paslaugas, poilsio namų paslaugas, privataus apgyvendinimo paslaugas, sanatorijos apgyvendinimo paslaugas, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugas, turistinės stovyklos paslaugas.

2. Klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą. Minimalus klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikuojamo objekto (toliau – klasifikuojamas objektas) kambarių ar aikštelių skaičius – ne mažiau kaip 5 kambariai ar aikštelės.

3. Klasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos klasifikuojamos pagal ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintus atitinkamų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo reikalavimus. Pagal teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų kokybės lygis ženklinamas žvaigždutėmis, kurių didesnis skaičius reiškia aukštesnį kokybės lygį. Aukščiausias klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų kokybės lygis žymimas penkiomis žvaigždutėmis. Viešbučio paslaugų kokybės lygis papildomai gali būti ženklinamas pliuso ženklu.

4. Klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarkos aprašą.

5. Neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjas, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka įtrauktas į neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų sąrašą.

6. Ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtina apgyvendinimo paslaugų sąrašą, kuriame nustatomos apgyvendinimo paslaugų apibrėžtys.