40 straipsnis. Išeitinė išmoka atleidžiant karį iš tarnybos

1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), taip pat pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui ar profesinės karo tarnybos kariui sukakus šio įstatymo nustatytą išleidimo į atsargą amžių, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. Jeigu išleistas į atsargą karys buvo pakartotinai priimtas į profesinę karo tarnybą, atleidžiant tokį karį iš tarnybos šioje dalyje nurodytais pagrindais, išeitinė išmoka jam išmokama už ištarnautus metus, skaičiuojamus nuo paskutinio priėmimo į profesinę karo tarnybą pradžios, tačiau pagal šią dalį išmokama bendra išeitinių išmokų dydžių suma negali viršyti 6 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio.

2. Visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ne dėl jų kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir kurie iš anksto apie tai nebuvo įspėti, išmokama vieno mėnesio Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio, o kariui, auginančiam vaiką ar vaikų iki 14 metų, – 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio papildoma kompensacija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)