9 straipsnis. Krašto apsaugos ministerija

1. Krašto apsaugos ministerijos valdymą ir valdymo struktūrą reglamentuoja Vyriausybės įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus valdymo ir valdymo struktūros ypatumus. Krašto apsaugos ministerijoje departamentai steigiami ir vienarūšėms funkcijoms, susijusioms su krašto apsaugos sistemos uždavinių įgyvendinimu, atlikti.

2. Krašto apsaugos ministerijai vadovauja ministras. Ministras nustato viceministrų ir ministerijos kanclerio kompetenciją ir funkcijas.

3. Krašto apsaugos ministerijos pagrindiniai uždaviniai:

1) vykdyti strateginį krašto apsaugos sistemos planavimą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos institucijas Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, kitiems NATO uždaviniams, Europos Sąjungos bendrajai gynybos politikai bei kitiems tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti;

2) užtikrinti valstybės gynybos ir karinių bei kitų krašto apsaugos funkcijų vykdymą taikos bei karo sąlygomis;

3) įstatymų nustatytose nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos žvalgybos institucijos veiklą;

4) administruoti krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pagal savo kompetenciją užtikrinti tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, tarptautinio bendradarbiavimo planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą;

5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka formuoti krašto apsaugos sistemos personalo valdymo, karo tarnybos organizavimo, taip pat valstybės priimančiosios šalies paramos ir mobilizacijos politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą;

6) administruoti viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Lietuvos šaulių sąjunga, kitomis asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis, kitais juridiniais asmenimis ir organizacijomis, tiesiogiai prisidedančiais prie krašto apsaugos sistemos, NATO, Europos Sąjungos, Lietuvos kariuomenės gynybinių pajėgumų stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai;

7) formuoti karybos srities standartizacijos politiką;

8) vykdyti šio ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų krašto apsaugos ministrui nustatytas funkcijas.

4. Krašto apsaugos ministerija turi teisę:

1) steigti arsenalą, karinės technologijos instituciją, ginklų bei karinės technikos remonto įmones;

2) steigti karinį archyvą;

3) turėti karo medicinos ir sveikatos priežiūros institucijas;

4) turėti žvalgybos instituciją;

5) steigti karių kultūros ir poilsio įstaigas – karininkų ramoves ir sporto klubus;

6) steigti visuomenės informavimo priemones arba jų redakcijas;

7) turėti savo tarnybinių butų ir kitų gyvenamųjų patalpų fondą, skirtą kariams laikinai apgyvendinti;

8) gauti užsienio paramą krašto apsaugos sistemai ir įvežti ją per valstybės sieną;

9) įsigyti ir įvežti per valstybės sieną krašto apsaugos sistemai reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes arba įgalioti šiuos veiksmus atlikti kitą krašto apsaugos sistemos instituciją;

10) finansuoti eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija nefinansuoja eksperimentinės plėtros ar inovacinės veiklos, jeigu tai prieštarautų nacionalinio saugumo interesams. Informaciją, ar ketinantys vykdyti arba vykdantys eksperimentinę plėtrą ar inovacinę veiklą ūkio subjektai keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal Krašto apsaugos ministerijos kreipimąsi teikia institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, o krašto apsaugos ministro sprendimu – ir kitos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais investuotojų patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais.

5. Administruodama krašto apsaugos sistemos personalą, Krašto apsaugos ministerija gali siųsti kandidatus mokytis užsienio karo ir kitose mokymo įstaigose. Kandidatų atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos ministerija taip pat turi teisę:

1) apmokėti studijų kainą ar jos dalį asmenims, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, pasirašiusi su šiais asmenimis susitarimus. Studijų kainos ar jos dalies apmokėjimo atvejus, sąlygas ir tvarką, privalomas susitarimo su studijuojančiu asmeniu sąlygas, taip pat apmokamos studijų kainos ar jos dalies dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

2) Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka teikti paramą asmenims, aukštosiose mokyklose finansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, pasirašiusi su šiais asmenimis susitarimus.

6. Neteko galios nuo 2018-01-01

7. Neteko galios nuo 2018-01-01

8. Neteko galios nuo 2018-01-01