26 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto pripažinimas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti

1. Nematerialusis, ilgalaikis materialusis ir trumpalaikis materialusis turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai:

1) fiziškai nusidėvi;

2) funkciškai (technologiškai) nusidėvi;

3) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažįstamas avariniu;

4) sugenda ar yra sugadinamas;

5) ekstremaliųjų įvykių, avarijų metu yra sunaikinamas (sugadinamas) ir šis faktas yra įformintas;

6) negalima jo naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos ir šis faktas yra įformintas. Pripažinto negalimu naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos materialiojo turto vertė perkeliama į finansinį turtą (gautinas lėšas);

7) trukdo statyti naujus arba rekonstruoti esamus statinius. Ši nuostata taikoma tik nekilnojamiesiems daiktams, išskyrus nekilnojamąsias kultūros vertybes, teisės aktų nustatyta tvarka suderinus naujos statybos ar rekonstravimo projektą;

8) nereikalingas valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti ir (ar) nelieka kur jį pritaikyti.

2. Nematerialusis, ilgalaikis materialusis ir trumpalaikis materialusis turtas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, kai jį atnaujinti ekonomiškai netikslinga, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą atvejį. Laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai netikslinga, kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pačios paskirties ir tokio paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija.

3. Nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turtu negali būti pripažįstama žemė, miškai, vidaus vandenys ir kitas nesunaudojamas turtas.

4. Sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima turto valdytojas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas priimami turto valdytojų sprendimai dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų pripažinimo nereikalingais valstybės ir savivaldybės funkcijoms įgyvendinti turi būti suderinti su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju. Turto valdytojo sprendime turi būti nurodyta:

1) pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turtas, nurodant konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nustatytas priežastis, dėl kurių šis turtas pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti;

2) jeigu turtą galima panaudoti, – turto panaudojimo būdas, nurodant šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą panaudojimo būdą;

3) jeigu turtas nenaudotinas, – turto nurašymo būdas: nurašant, išardant ir likviduojant arba nurašant ir likviduojant, arba nurašant ir perduodant regioninio atliekų tvarkymo centro administruojamoms dalijimosi daiktais stotelėms.