2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Aerobiškai skaidus plastikas – plastikas, turintis savo sudėtyje priedų, kuriems oksiduojantis jis skaidosi į mikrodaleles arba vyksta jo cheminis skilimas.

1¹. Alyva – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, pavyzdžiui, vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

2. Alyvos atliekos – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį, pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

3. Alyvos atliekų regeneravimas – perdirbimo būdas, kai valant alyvos atliekas gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos produktus ir kitus alyvoje esančius priedus.

4. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.

5. Apmokestinamieji gaminiai – pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 priede išvardyti gaminiai.

6. Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

7. Atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti.

8. Atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.

8¹. Atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, įskaitant visą įrangą, kuris skirtas atliekoms termiškai apdoroti ir kurio pagaminta šiluma naudojama arba nenaudojama. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jeigu vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų stebėseną. Jeigu atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.

9. Atliekų eksportuotojas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui į Europos Sąjungos valstybes nares ar Europos ekonominės erdvės valstybes.

10. Atliekų laikymas – naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

11. Atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija).

11¹. Atliekų naudojimas medžiagoms gauti – atliekų naudojimo veikla, apimanti atliekų paruošimą pakartotinai naudoti, jų perdirbimą ir užpildymą atliekomis, išskyrus atliekų naudojimą energijai gauti ir jų perdirbimą į medžiagas, kurios naudojamos kaip kuras arba su kuriomis atliekami kiti veiksmai siekiant gaminti energiją.

11². Atliekų naudojimo įrenginys – stacionarus arba mobilus įrenginys ar įrenginių kompleksas, kuriame vykdomos atliekų naudojimo veiklos.

12. Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos atliekant užpildymą atliekomis ar kaip kuras.

13. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje – atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai surinkti.

14. Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

15. Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

16. Atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.

17. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

18. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

19. Neteko galios nuo 2022-07-01.

20. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.

21. Atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.

22. Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui.

22¹. Atskirai surenkamos atliekos – pagal rūšį ir pobūdį atskiriamos ir atskirai renkamos atliekos, įskaitant rūšiuojamuoju būdu renkamas atliekas.

23. Neteko galios nuo 2026-10-01

24. Neteko galios nuo 2026-10-01

24¹. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas – juridinis asmuo, eksploatuojantis bendro atliekų deginimo įrenginį (ir) ar atliekų deginimo įrenginį, skirtą deginti kaip įprastinį ar papildomą kurą po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas siekiant gauti energiją arba jas pašalinti.

24². Bendro atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, kurio pagrindinis tikslas yra energijos arba materialių produktų gamyba ir kuriam kaip įprastinis ar papildomas kuras naudojamos atliekos arba kuriame atliekos termiškai apdorojamos siekiant jas pašalinti. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jeigu vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas bendrojo deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų stebėseną. Jeigu atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, bendro atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.

24³. Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (pavyzdžiui, šakos, lapai, žolė), maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.

24⁴. Biologiškai skaidus plastikas – plastikas, galintis fiziškai ir biologiškai suirti ir galiausiai suskilti į anglies dioksidą (CO2), biomasę ir vandenį ir atitinkantis Europos standartus, taikomus pakuotėms, kurių atliekas galima panaudoti jas kompostuojant ar anaerobiškai skaidant.

25. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

26. Buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Elektros ir elektroninės įrangos, kuri gali būti naudojama tiek buityje, tiek ne buityje, atliekos laikomos buitinėmis elektros ir elektroninės įrangos atliekomis.

26¹. Darnusis standartas – darnusis standartas, kaip apibrėžta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB, 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje.

26². Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme.

27. Elektros ir elektroninė įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, skirta naudoti su ne didesne kaip 1 000 V įtampa esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1 500 V įtampa esant nuolatinei srovei. Elektros ir elektroninės įrangos kategorijų sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija.

28. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal šio straipsnio 6 dalį laikoma atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos dalis.

28¹. Europos standartas – kaip apibrėžta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB, su visais pakeitimais 2 straipsnyje.

29. Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių, vienkartinių plastikinių gaminių (drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais), žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudojimo laikui, baterijų atliekos ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

30. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.

31. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

32. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas – rašytinėmis sutartimis pagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo atliekų tvarkytojams planavimas ir šių veiklų vykdymo koordinavimas.

33. Gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutartis – daugiašalė sutartis tarp savivaldybės (arba savivaldybės pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) ir gamintojo ir (ar) importuotojo, ir (ar) gamintojų ir importuotojų organizacijos ir atliekų tvarkytojo dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.

34. Gaminių platintojas – asmuo, įskaitant gamintoją ir (ar) importuotoją, tiekiantis Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais alyvą, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.

35. Gaminių naudojimas savo reikmėms – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų gaminių (elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvos, apmokestinamųjų gaminių) naudojimas savo vykdomoje veikloje, neperleidžiant jų kitam asmeniui.

36. Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą privalantis įregistruoti asmuo, kuris:

1) Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina apmokestinamuosius gaminius ir (ar) pakuoja, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo, bet kokius gaminius ar produktus arba

2) Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina ir tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais alyvą, arba

3) Neteko galios nuo 2026-10-01

4) gamina arba užsako projektuoti ar pagaminti elektros ir elektroninę įrangą ir savo vardu ar paženklintą savo ženklu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones; arba iš kitų tiekėjų gautą ir savo vardu ar paženklintą savo ženklu įrangą atlygintinai perleidžia kitam asmeniui naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones (perpardavėjas nėra laikomas gamintoju, jeigu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui įrangą, paženklintą kito gamintojo ženklu), arba

5) Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina ir tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, arba

6) yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir, nepaisant naudojamo pardavimo būdo, be kita ko, pagal nuotolines sutartis, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vykdydamas profesinę veiklą gamina, užpildo, parduoda ir pateikia Lietuvos Respublikos rinkai vienkartinius plastikinius gaminius, užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius ar žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išskyrus asmenis, vykdančius žvejybos veiklą, kaip ji apibrėžta 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte.

36¹. Gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas (toliau – gamintojo atsakomybės principas) – gamintojams ir importuotojams taikomas principas, pagal kurį gamintojai ir importuotojai atsakingi už jų vidaus rinkai tiekiamų gaminių ir pakuočių, rinkai pateikiamų drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo.

36². Neteko galios nuo 2022-07-01.

37. Įmonė šiame Įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai.

38. Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą privalantis įregistruoti asmuo, kuris:

1) iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža apmokestinamuosius gaminius ir (ar) bet kokių gaminių ar produktų pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją arba

2) iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais alyvą, arba

3) Neteko galios nuo 2026-10-01

4) iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pirmą kartą tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

5) yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir kuris, naudodamas nuotolinio ryšio priemones, Lietuvos Respublikos buitinės ar ne buitinės elektros ir elektroninės įrangos vartotojams tiesiogiai parduoda elektros ir elektroninę įrangą, arba

6) iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, arba

7) yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir, nepaisant naudojamo pardavimo būdo, be kita ko, pagal nuotolines sutartis, kaip apibrėžta Civiliniame kodekse, vykdydamas profesinę veiklą iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pateikia Lietuvos Respublikos rinkai vienkartinius plastikinius gaminius, užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius ar žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išskyrus asmenis, vykdančius žvejybos veiklą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte, arba

8) yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir nuotolinio ryšio priemonėmis, be kita ko, pagal nuotolines sutartis, kaip apibrėžta Civiliniame kodekse, vykdydamas profesinę veiklą vartotojams, įskaitant tuos, kurie nėra privatūs namų ūkiai, kitoje valstybėje narėje tiesiogiai parduoda vienkartinius plastikinius gaminius, užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius ar žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išskyrus asmenis, vykdančius žvejybos veiklą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte, arba

9) iš lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus šios dalies 1–8 punktuose išvardytus gaminius ir (ar) gaminių ar produktų pripildytas pakuotes. Jeigu lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama, šiame Įstatyme importuotojui nustatytas pareigas, atsiradusias po sutarties nutraukimo ir turto susigrąžinimo iš buvusio lizingo (finansinės nuomos) gavėjo, perima lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga.

38¹. Išankstinis sutikimas dėl atliekų naudojimo įrenginio (toliau – išankstinis sutikimas) – pagal Reglamento (ES) 2024/1157 14 straipsnį atliekų tvarkytojui iš anksto duodamas sutikimas naudoti atitinkamame atliekų naudojimo įrenginyje iš valstybių narių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių ir (arba) Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės šalių įvežamas, importuojamas atliekas.

38². Komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos – fizinių asmenų kasdienėje buities veikloje (išskyrus jų vykdomą ūkinę komercinę veiklą, verslą ir profesinę veiklą) susidarančios ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose tvarkomos atliekos, neįskaitant buityje susidarančių atliekų, kurios pagal šį Įstatymą priskiriamos komunalinėms atliekoms, ir atliekų, už kurių tvarkymą pagal gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą atsakingi gamintojai ir (ar) importuotojai. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamoms buityje susidarančioms atliekoms nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

39. Komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.

39¹. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka savivaldybės ar savivaldybės pavedimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nurodyto juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą lėšų surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos šiame įstatyme.

40. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą tokia apimtimi, kiek jį organizuoja savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, o ne gamintojai ir (ar) importuotojai ir (arba) jų organizacijos pagal šį Įstatymą ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą.

41. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.

42. Komunalinių atliekų tvarkymo regionas – teritorija, apimanti daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, kurioje savivaldybės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti efektyvų savivaldybių organizuojamų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų funkcionavimą, kokybiškų ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono komunalinių atliekų turėtojams.

43. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

43¹. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau − papildanti atliekų surinkimo sistema) − atliekoms, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius) ar Lietuvos Respublikos rinkai patiektas baterijas, tvarkyti ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims ar Reglamente (ES) 2023/1542 nustatytoms baterijų atliekų surinkimo užduotims įvykdyti gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diegiama atliekų surinkimo sistema, kuria, taikant gaminių, baterijų ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo būdus ir priemones, papildoma savivaldybių organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema.

44. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, šios ar šių savivaldybių pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir (ar) administravimo funkcijas ir (ar) valdantis regioninius komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius, ir (ar) teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.

45. Laikinasis atliekų laikymas – pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį.

46. Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, rengiami ir išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.

46¹. Maisto atliekos – atliekomis virtęs maistas, apibrėžtas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, su visais pakeitimais, 2 straipsnyje.

47. Medicininės atliekos – žmonių sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų atliekos.

47¹. Mišriosios komunalinės atliekos – buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

47². Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas fizinis asmuo arba grupė viename būste gyvenančių fizinių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

47³. Neigiamą rinkos vertę turinčios atliekos – atliekos, kurių tvarkymo sąnaudos didesnės už pajamas, gaunamas pardavus šias atliekas ir (ar) iš jų gautas medžiagas.

49. Neteko galios nuo 2018-12-22

48. Ne keliais judantys mechanizmai – energijos šaltinį turintys mechanizmai, kurie veikdami yra mobilūs arba tarp stacionarių gretimų darbo vietų juda tolydžiai ar pusiau tolydžiai.

49. Nepavojingosios atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms.

50. Pakartotinis naudojimas – veikla, kai prie atliekų nepriskiriami produktai ar jų sudedamosios dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti.

51. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

52. Neteko galios nuo 2025-10-07

53. Paruošimas naudoti pakartotinai – atliekų naudojimo veikla, kai atliekomis tapę produktai ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo.

53¹. Pateikimas rinkai – vienkartinio plastikinio gaminio, žvejybos įrankio, kurio sudėtyje yra plastiko, ir (ar) iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminto gaminio kiekvienas pirmasis tiekimas valstybės narės rinkai.

54. Pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“, priede.

54¹. Plastikas – medžiaga, kurią sudaro polimeras, kaip jis apibrėžtas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, 3 straipsnio 5 punkte, ir į kurią gali būti pridėta priedų ar kitų medžiagų bei kuri gali būti galutinių produktų pagrindinė struktūrinė sudedamoji dalis, išskyrus chemiškai nemodifikuotus gamtinius polimerus.

55. Pradinis apdorojimas – fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas.

56. Prekiautojas atliekomis – už atliekų pirkimą ir pardavimą atsakinga įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.

57. Prevencija – priemonės, kurių imamasi prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis ir kurios sumažina:

1) atliekų kiekį, įskaitant, kai produktas naudojamas pakartotinai ar pailginamas jo gyvavimo ciklas;

2) susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

3) pavojingųjų medžiagų kiekį produktuose ir medžiagose.

58. Neigiamas poveikis – numatomas aplinkos ir visuomenės sveikatos pokytis, kurio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones.

58¹. Regioninė kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, kuri apskaičiuojama pagal šios tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina, pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis.

58². Regioninis atliekų tvarkymo centras – visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, valdantis regioninius komunalinių atliekų tvarkymo įrenginius, atliekantis savivaldybių pavestas funkcijas, apimančias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą ar šios paslaugos teikimo organizavimą, kitų atliekų tvarkymą.

58³. Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – komunalinių atliekų tvarkymo regione naudojami komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų mechaninio-biologinio ir (ar) mechaninio, ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.

58⁴. Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai.

58⁵. Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdomas komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymas (įskaitant šių atliekų tvarkymą savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse), ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymas savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse tokia apimtimi, kiek jo neįpareigoti organizuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (arba) jų organizacijos pagal šį Įstatymą ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, kurių įkainius ar kainas reguliuoja valstybė, taip pat bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdomas komunalinių atliekų tvarkymas, kurio įkainius ar kainas reguliuoja valstybė. Reguliuojamajai veiklai nepriskiriama veikla, kurios sąnaudas šiame Įstatyme nustatyta tvarka prideda savivaldybių tarybos, nustatydamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius.

58⁶. Reguliuojamosios veiklos apskaitos sistema – reguliavimo veiklos tikslais naudojama regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų veiklos apskaitos sistema, grindžiama reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo principais.

58⁷. Reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra – regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams auditoriaus ar audito įmonės pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams motyvuotu sprendimu nustatytą reikalavimą teikiama paslauga, kurią atlikus pagal šios tarybos patvirtintą techninę užduotį pateikiama ataskaita ir (ar) išvada.

58⁸. Reguliuojamosios veiklos ataskaita – regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikiama kasmetinė ataskaita, kuri rengiama vadovaujantis reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos ir teisės aktų reikalavimais ir kurioje parodomas reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas.

58⁹. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra – regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams auditoriaus ar audito įmonės kasmet teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį pateikiama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada.

58¹⁰. Rinkos vertės neturinčios atliekos – atliekos, kurių tvarkymo sąnaudos lygios pajamoms, gaunamoms pardavus šias atliekas ir (ar) iš jų gautas medžiagas.

59. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą.

60. Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys, kur atliekos šalinamos ant žemės ar žemėje (po žeme). Prie sąvartynų taip pat priskiriami atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus metus) įrenginiai, naudojami atliekoms laikinai laikyti, išskyrus įrenginius, kuriuose:

1) atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos pervežti į naudojimo, pradinio apdorojimo ar šalinimo vietas;

2) atliekos laikomos iki naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau kaip trejus metus;

3) atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau kaip vienus metus.

61. Stambi stacionarioji pramoninė įranga – tam tikram darbui atlikti naudojamas didelės apimties mašinų, įrangos ir (arba) komponentų komplektas, kurį tam tikroje pramoninio gamybos komplekso arba mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros komplekso vietoje visam laikui sumontuoja, naudoja, jo techninę priežiūrą atlieka ir išmontuoja specialistai.

62. Stambus stacionarusis įrenginys – keleto tipų aparatų ir tam tikrais atvejais kitų prietaisų didelės apimties komplektas:

1) kurį surenka, sumontuoja ir išmontuoja specialistai;

2) kurį numatyta nuolat naudoti kaip pastato arba konstrukcijos dalį iš anksto nustatytoje ir tam skirtoje vietoje;

3) kuris gali būti pakeistas tik tokiu pačiu specialiai suprojektuotu įrenginiu.

62¹. Šiukšlės – atliekos, išmestos viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) ne į viešas jų surinkimo sistemas.

62². Šiukšlių išrinkimas – šiukšlių pakėlimas, išgriebimas ar kitoks paėmimas iš viešų vietų (viešų paplūdimių, vandens telkinių ir jų pakrančių, miškų, parkų, skverų, aikštelių, stotelių, pakelių ir pan.).

63. Tarpininkas – atliekų naudojimą ar šalinimą kito vardu organizuojanti įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.

63¹. Techninė užduotis – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kasmet iki kovo 31 dienos tvirtinamas ar pratęsiamas galioti dokumentas, o atliekant reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą šio Įstatymo 306 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – šios tarybos tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodomi konkretūs Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, peržiūros užduočių, susijusių paslaugų standartai ir praktiniai nurodymai arba tarptautiniai audito standartai, kuriais reikia vadovautis atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) šios veiklos apskaitos sistemos patikrą, šių patikros paslaugų reikalavimus ir (ar) apimtis.

63². Teigiamą rinkos vertę turinčios atliekos – atliekos, kurių tvarkymo sąnaudos mažesnės už pajamas, gaunamas pardavus šias atliekas ir (ar) iš jų gautas medžiagas.

64. Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais – teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą privalančio įregistruoti asmens atliekamas į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų, Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, alyvos perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba naudoti savo reikmėms skirtų daugiau kaip 25 litrų alyvos, daugiau kaip 2 transporto priemonių vienetų, daugiau kaip 5 elektros ir elektroninės įrangos vienetų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pagaminimas Lietuvos Respublikos teritorijoje per vienus kalendorinius metus.

64¹. Tiekimas rinkai – vienkartinio plastikinio gaminio, žvejybos įrankio, kurio sudėtyje yra plastiko, ir (ar) iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminto gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti valstybės narės rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo.

65. Transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

65¹. Užpildymas atliekomis – atliekų naudojimo veikla, kai nepavojingosios atliekos naudojamos iškastoms vietoms užpildyti arba inžineriniais tikslais kraštovaizdžiui formuoti. Užpildymui naudojamos atliekos (kuriomis pakeičiamos neatliekinės medžiagos) turi būti tinkamos naudoti minėtiems tikslams ir jų turi būti tik tiek, kiek būtina tikslams pasiekti.

66. Transporto priemonės ardymas – atskirų transporto priemonės dalių, mazgų, mechanizmų, agregatų, sistemų išmontavimas, transporto priemonės sukarpymas, smulkinimas ar kitoks apdorojimas siekiant juos pakartotinai naudoti, perdirbti ar šalinti.

66¹. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikianti įmonė – įmonė, kuri:

1) atlieka procedūras ir technologinius procesus transporto priemonių (šioje dalyje transporto priemonė suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme) techninei būklei išlaikyti ir (ar) atkurti, kad transporto priemonės atitiktų teisės aktų nustatytus techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus ar transporto priemonių dalys, įranga, komponentai, sistemos atitiktų gamintojo patvirtintus veikimo parametrus;

2) pagal transporto priemonės valdytojo iškvietimą šios transporto priemonės buvimo vietoje atlieka šios transporto priemonės diagnostiką, padangų remontą ir (ar) keitimą, ratų keitimą, stiklų taisymą jų nekeičiant, žibintų šviesos šaltinių keitimą, įrangos, komponentų ar sistemos papildymą eksploataciniais skysčiais;

3) atlieka transporto priemonės sudedamųjų dalių, konstrukcijos, rėmo, kėbulo, paskirties, techninių savybių keitimą, kėbulo, rėmo ar laikančiųjų transporto priemonės konstrukcijų keitimą ar modifikavimą panaudojant kitų transporto priemonių dalis ir (arba) papildomų įtaisų įrengimą, dėl kurių keičiasi ar gali keistis transporto priemonės konstrukcija ir (arba) techninės ir eksploatacinės savybės, techniniai duomenys.

66². Vienkartinis plastikinis gaminys – vien arba iš dalies iš plastiko pagamintas gaminys, kuris nėra sukurtas, suprojektuotas ar pateiktas rinkai taip, kad per jo gyvavimo trukmę jį būtų galima naudoti daugelį kartų ar ciklų, grąžinant jį gamintojui pakartotinai užpildyti arba pakartotinai panaudojant tam pačiam tikslui, kuriam jis buvo sukurtas.

66³. Žvejybos įrankis – žvejyboje arba akvakultūroje naudojamas daiktas ar įrenginys, skirtas jūrų biologiniams ištekliams žvejoti, sugauti ar auginti, arba jūros paviršiuje plūduriuojantis įrenginys, skirtas tokiems jūrų biologiniams ištekliams privilioti, sugauti ar auginti.

66⁴. Žvejybos įrankių atliekos – žvejybos įrankiai, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, įskaitant bet kurias atskiras jų dalis ar medžiagas, kurios buvo tokių žvejybos įrankių dalys ar kurios buvo prie jų pritvirtintos, kai jie buvo išmesti, įskaitant, kai jie buvo apleisti ar pamesti.

67. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.

68. Neteko galios nuo 2025-10-07

68¹. Sąvokos „baterija“, „baterijų atliekos“, „gamintojo atsakomybę perimanti organizacija“, „nešiojamoji baterija“, „mažųjų transporto priemonių baterija“, „automobilių baterija“, „elektrinių transporto priemonių baterija“, „pramoninė baterija“, „atliekų tvarkymo operatorius“, „perdirbėjas“, „savanoriško surinkimo punktas“ suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2023/1542.

68². Sąvoka „baterijų gamintojas“ suprantama kaip sąvoka „gamintojas“, kuri apibrėžiama Reglamento (ES) 2023/1542 3 straipsnio 1 dalies 47 punkte, o sąvoka „baterijų tiekimas rinkai“ suprantama kaip sąvoka „tiekimas rinkai“, kuri apibrėžiama Reglamento (ES) 2023/1542 3 straipsnio 1 dalies 17 punkte.

69. Sąvoka „medicinos prietaisas“ suprantama kaip „medicinos prietaisas“ arba „priedas“, kuris atitinkamai apibrėžtas 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų 1 straipsnio 2 dalies a arba b punkte ir kuris yra elektros ir elektroninė įranga. Sąvoka „in vitro diagnostikos medicinos prietaisas“ suprantama kaip „in vitro diagnostikos prietaisas“ arba „priedas“, kuris atitinkamai apibrėžtas 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų 1 straipsnio 2 dalies b arba c punkte ir kuris yra elektros ir elektroninė įranga. Sąvoka „aktyvusis implantuojamasis medicinos prietaisas“ suprantama kaip „aktyvusis implantuojamasis medicinos prietaisas“, kuris apibrėžtas 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvos 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamuosius medicinos prietaisus, suderinimo 1 straipsnio 2 dalies c punkte ir kuris yra elektros ir elektroninė įranga.

70. Sąvoka „maisto tvarkymo subjektas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos maisto įstatyme.

71. Neteko galios nuo 2025-10-07

72. Sąvoka „strateginės prekės“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme.

73. Sąvoka „tabako gaminys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme.

74. Sąvoka „uosto priėmimo įrenginys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme.

75. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.