18 straipsnis. Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai

1. Kvalifikacinius auditoriaus egzaminus ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia Auditorių rūmai.

2. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga:

1) nustato kvalifikacinių auditoriaus egzaminų laikymo tvarką;

2) tvirtina mokesčio už kvalifikacinius auditoriaus egzaminus dydį.

3. Auditorių rūmai savo nustatyta ir su Įstaiga suderinta tvarka įvertina asmens atitiktį šio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytiems reikalavimams ir priima sprendimą leisti (neleisti) laikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus.

4. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija) sudaro 7 nariai, vienas iš jų – Egzaminų komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių, finansinių ataskaitų audito, apskaitos ir (arba) finansų specialistai. 4 narius, iš jų ir pirmininką, skiria Finansų ministerija, 3 narius auditorius – Auditorių rūmai. Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Egzaminų komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus jo kadencijai. Egzaminų komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus jo kadencijai, apie tai informavęs jį skyrusią instituciją.

5. Egzaminų komisija tvirtina:

1) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų programas;

2) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduotis ir jų vertinimo metodiką;

3) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų rezultatus.

6. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, į kurių užduotis įtraukiami šio straipsnio 8 ir 9 dalyse išvardytų sričių klausimai, sąrašą Auditorių rūmų teikimu tvirtina Įstaiga. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduotis pagal Egzaminų komisijos tvirtinamas programas rengia Auditorių rūmai.

7. Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai rengiami taip, kad būtų patikrintos juos laikančių asmenų teorinės žinios, reikalingos finansinių ataskaitų auditui atlikti, ir gebėjimas tas žinias taikyti atliekant finansinių ataskaitų auditą. Bent dalis šio egzamino laikoma raštu.

8. Laikant kvalifikacinius auditoriaus egzaminus tikrinamos teorinės šių sričių žinios:

1) finansinės apskaitos teorijos ir principų;

2) finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų;

3) tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų;

4) finansų analizės;

5) išlaidų ir vadybos apskaitos;

6) rizikos valdymo ir vidaus kontrolės;

7) finansinių ataskaitų audito ir profesinių įgūdžių;

8) finansinių ataskaitų auditą ir auditorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų;

9) tarptautinių audito standartų, profesinių standartų;

10) profesinės etikos principų.

9. Be šio straipsnio 8 dalyje išvardytų sričių teorinių žinių, laikant kvalifikacinius auditoriaus egzaminus tikrinamos teorinės šių sričių žinios tiek, kiek jos susijusios su finansinių ataskaitų auditu:

1) mokesčių teisės;

2) įmonių teisės, nemokumo teisės;

3) civilinės ir komercinės teisės;

4) socialinės apsaugos teisės ir darbo teisės;

5) informacinių technologijų;

6) verslo vadybos, bendrosios ir finansų ekonomikos;

7) matematikos ir statistikos;

8) įmonių finansų valdymo principų.

10. Asmens, siekiančio gauti auditoriaus pažymėjimą, šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir iš šio straipsnio 9 dalies 2–8 punktuose išvardytų sričių (visų ar bet kurios iš jų) žinios gali būti netikrinamos, jeigu asmuo yra teigiamai išlaikęs (egzamino išlaikymo lygmenys – „puikus“ arba „tipinis“) šių sričių teorinių žinių egzaminus pagal universitetinių studijų programas. Tokiu atveju asmuo, siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą, turi pateikti Auditorių rūmams prašymą netikrinti jo šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 2–8 punktuose išvardytų sričių žinių ir įrodymus, kad šių sričių teorinių žinių universitetinių studijų programos atitiko Egzaminų komisijos patvirtintas atitinkamas programas, taip pat egzaminų išlaikymo įrodymus. Auditorių rūmai priima sprendimą netikrinti šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 2–8 punktuose išvardytų sričių žinių.

11. Asmuo, neišlaikęs kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.