33 straipsnis. Ūkio subjektų veiklos patikrinimai

1. Ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. Planiniu patikrinimu laikomas ūkio subjekto veiklos patikrinimas, apie kurį ūkio subjektas iš anksto informuojamas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir kurio pagrindinis tikslas – informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui teikimas.

2. Ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti atliekami taikant kontrolinio pirkimo metodą, kai tokią ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto teisę nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos tiesiogiai taikomi teisės aktai. Kontroliniai pirkimai atliekami iš anksto neinformavus ūkio subjekto. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto sprendimas atlikti kontrolinį pirkimą ūkio subjektui turi būti pateiktas iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo įsigytų prekių ar paslaugų gavimo dienos.

3. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas tvirtina:

1) ūkio subjektų planinių patikrinimų plano sudarymo kriterijus, planinių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę nustatančias taisykles, planinių patikrinimų planą (toliau – patikrinimų planas);

2) neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę nustatančias taisykles (toliau – neplaninių patikrinimų taisyklės);

3) kontrolinių pirkimų organizavimo ir atlikimo tvarką nustatančias taisykles.

4. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai savo veiklą organizuoja taip, kad patikrinimų planas būtų įgyvendintas. Patikrinimų plano keitimas galimas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto sprendimas.

5. Patvirtintas patikrinimų planas ir jo pakeitimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo visuomenės ir ūkio subjekto informavimo apie būsimą patikrinimą tikslu iki patikrinimo plano galiojimo pabaigos skelbiami ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje. Patikrinimų plane turi būti nurodyta planuojamo patikrinti juridinio asmens (juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo) pavadinimas arba fizinio asmens, vykdančio ūkinę veiklą, vardas ir pavardė, buveinės ar veiklos vykdymo adresas ir numatoma patikrinimo data arba terminas. Į patikrinimų planą įtraukti ūkio subjektai gali būti informuojami individualiai.

6. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, prieš pradėdamas ūkio subjekto veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo ūkio subjektą informuoti apie numatomą atlikti planinį patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką, pateikti patikrinimo metu naudojamą kontrolinį klausimyną (jeigu jis naudojamas) ir preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą.

7. Pirmaisiais metais po ūkio subjekto veiklos, dėl kurios atliekamas veiklos patikrinimas, pradžios šiam ūkio subjektui už patikrinimo metu nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus negali būti taikomos poveikio priemonės, susijusios su ūkio subjekto veiklos ribojimu, (sustabdomas ar naikinamas licencijos galiojimas), išskyrus išimtinius atvejus, kai nustatytas teisės akto reikalavimo pažeidimas kelia realią grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms ar pažeidimu padaryta didelė žala ir ūkio subjektas nesiėmė veiksmų pažeidimui ištaisyti ir žalai atlyginti. Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, netinkamo taikymo faktą, ūkio subjektui nustatomas protingas (ne trumpesnis kaip vieno mėnesio) terminas nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimams ištaisyti.

8. Ūkio subjekto pirmaisiais veiklos metais laikomas ne trumpesnis kaip 12 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo ūkio subjekto veiklos pradžios momento, kuris nustatomas remiantis bent vienu iš šių kriterijų:

1) ūkio subjekto duomenys teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka įregistruojami informacinėse sistemose;

2) kai ūkio subjekto vykdoma veikla licencijuojama – nuo licencijos įsigaliojimo datos;

3) ūkio subjektas faktiškai pradėjo vykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto prižiūrimą ūkinę veiklą ir institucija tai gali pagrįsti turima informacija arba prireikus veiklos pradžiai nustatyti ūkio subjektas gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) ūkio subjektas priežiūros institucijai praneša apie savo vykdomos veiklos pradžią.

9. Remiantis šio straipsnio 8 dalyje nurodytais kriterijais, ūkio subjekto veiklos pradžios momentas konkrečioje prižiūrimoje veiklos srityje nustatomas ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto vadovo sprendimu.

10. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas po licencijos išdavimo 6 mėnesius neatlieka ūkio subjekto licencijuojamos veiklos planinių patikrinimų, išskyrus atvejus, kai licencija išduodama pagal licencijavimo modelį „D“.

11. Vienu metu gali būti atliekami ne daugiau kaip du ūkio subjekto veiklos planiniai patikrinimai. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, kurių priežiūros dalykas ir forma yra tarpusavyje susiję, gali atlikti bendrą dviejų ar daugiau ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų planinį patikrinimą, jeigu taip sumažėja priežiūros našta ūkio subjektui.

12. Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 13 dalyje nurodytu pagrindu. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto veiklos neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą.

13. Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas:

1) gavus viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą;

2) įvertinus riziką, susijusią su ūkio subjekto galimai daromais teisės aktų reikalavimų pažeidimais, kurie gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms;

3) turint įtarimų, kad iš anksto informuotas apie patikrinimą ūkio subjektas gali slėpti vykdomą neteisėtą veiklą ar sunaikinti patikrinimui reikalingus dokumentus, objektus ar kitus patikrinimui reikalingus įrodymus;

4) gavus skundą dėl ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kai įvertinus turimą informaciją kyla pagrįstų įtarimų, kad ūkio subjekto veikla gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms;

5) siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai;

6) jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato kitas ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantis įstatymas ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktas.

14. Informacija apie atliekamą ūkio subjekto veiklos patikrinimą su patikrinimu nesusijusiems asmenims negali būti teikiama tol, kol patikrinimas nėra baigtas, išskyrus atvejus, kai šią informaciją privaloma pateikti teisėtvarkos institucijai, viešojo administravimo subjektui, Europos Sąjungos ar Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingoms institucijoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti.