42 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos kitais atvejais

1. Negalima atleisti pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar per atostogas, išskyrus atleidimą pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8, 10, 11, 13 punktus ir 2 dalies 1, 4 punktus. Jeigu pareigūnas yra atleistas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

2. Negalima atleisti iš tarnybos nėščios pareigūnės, taip pat pareigūno, auginančio vaiką (vaikus) iki 3 metų, jeigu šių pareigūnų veiksmuose nėra kaltės.

3. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą galima tik įspėjus jį raštu prieš 2 mėnesius. Pareigūnui, auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų, taip pat pareigūnui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Jeigu pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

4. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 2 dalies 2, 3 ir 4 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės pareigūno sutikimu jį perkelti į lygiavertes arba žemesnes pareigas.

5. Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punktą galima tik tuo atveju, jeigu jam pasiūlomos kitos laisvos lygiavertės pareigos, o jeigu jų nėra arba pareigūnas nesutinka būti perkeltas į jas, – žemesnės pareigos, ir pareigūnas nesutinka būti perkeltas į jas.