68 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

1. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei, sveikatai arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems pareigūno saugomiems objektams arba nusikalstamų veikų užkardymui.

2. Pareigūnas, įgyvendindamas šiame įstatyme nustatytas teises ir pareigas, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:

1) atremdamas ginkluotus Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpų (įskaitant teritorinių padalinių patalpas) ir teritorijų, transporto priemonių užpuolimus;

2) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galbūt padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai;

4) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai.

3. Pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą arba transporto priemonę, kai kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, šiais atvejais:

1) kai kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai;

2) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms, taip pat kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno teisėtus reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.

5. Pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą.

6. Jeigu neišvengiamo pavojaus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:

1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;

2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei bei sveikatai ar visuomenės saugumui.

7. Pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

8. Pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie geba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo panaudojimu. Pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

9. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 6 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė.