11 straipsnis. Vietinių rinkliavų objektai
Rinkliavų įstatymo 11 straipsnis
1. Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už:
1) leidimo atlikti kasinėjimo, inžinerinių komunikacijų klojimo, medžiagų sandėliavimo ir kitus darbus savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje (gatvėse, vietinės reikšmės keliuose, kelių juostose ar jų apsaugos zonose, aikštėse, žaliuosiuose plotuose), atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje išdavimą;
2) leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą (viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), kurioje teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių);
3) leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą;
4) leidimo organizuoti komercinius renginius savivaldybei priklausančiose ar savivaldybės valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose, vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, atitverti juos ar jų dalį arba apriboti eismą juose išdavimą;
5) leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, jų paskelbtų kraštovaizdžio objektų teritorijas išdavimą (išskyrus važiavimą per šias teritorijas valstybinės reikšmės keliais, naudojimąsi jų statiniais, stovėjimo ir poilsio aikštelėmis, terminalais ir pasienio kontrolės punktais; šios išimtys netaikomos Neringos miestui);
6) naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti (išskyrus vietas automobiliams statyti prie valstybinės reikšmės kelių, 5–15 m pažymėtoje atkarpoje prie valstybės įstaigų, institucijų ir tarnybų, taip pat vietas, kurias nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į saugumą, tarptautinį protokolą ar kitus viešuosius interesus užtikrinančius reikalavimus; taip pat išskyrus automobilių, kuriuos vairuoja ar kuriais vežami asmenys su negalia, turintys jiems išduotą asmens su negalia automobilio statymo kortelę (savivaldybės taryba gali nustatyti šios išimties taikymo sąlygas ir tvarką), ir mokyklinių autobusų statymą savivaldybės tarybos nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos transporto priemonių, naudojamų saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų apsaugai, statymą);
7) neteko galios nuo 2018-01-01;
8) komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, tvarkymą;
9) leidimo įrengti laikinus kilnojamus įrenginius savivaldybės teritorijoje (išskyrus prie valstybinės reikšmės kelių, privačiuose ir išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose) išdavimą;
10) neteko galios nuo 2017-05-31;
11) naudojimąsi gyvenamųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, išskyrus vaikus iki 18 metų;
12) naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis vidaus vandenų transporto priemonėms švartuoti ar stovėti (kai vidaus vandenų transporto priemonė iškeliama ant kranto), išskyrus vidaus vandenų transporto priemonių švartavimą (stovėjimą) vidaus vandenų uostuose ir (ar) prieplaukose, kurie yra valstybės ar privatūs;
13) įvažiavimą į savivaldybės tarybos nustatytą mažos taršos zoną.
14) skiriamą savivaldybės biudžeto lėšomis įrengto kolumbariumo nišą.
2. Iš vietinės rinkliavos mokėtojo negali būti reikalaujama atlyginti už objektą, už kurį pagal šį įstatymą nustatyta vietinė rinkliava, kitaip negu sumokant vietinę rinkliavą.