18 straipsnis. Teisės į žvejybos kvotą ar žvejybos kvotos perleidimas

1. Ūkio subjektas jam skirtą žvejybos kvotą, išreikštą didžiausiu galimu sugauti žuvų kiekiu, ar jos dalį gali žemės ūkio ministro nustatyta tvarka perleisti kitam ūkio subjektui, turinčiam teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandens telkinyje, arba apsikeisti su juo žvejybos kvotomis. Jeigu žvejybos kvota yra išreikšta žvejybos įrankių ar žvejybos dienų skaičiumi, ūkio subjektas gali ją ar jos dalį išnuomoti, atiduoti panaudai ar apsikeisti žvejybos kvotomis iki vienų kalendorinių metų laikotarpiui žemės ūkio ministro nustatyta tvarka su kitu ūkio subjektu, turinčiu teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tame pačiame vidaus vandenų telkinyje. Ūkio subjektas, perleisdamas teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, perleidžia visą jam skirtą žvejybos kvotą. Ūkio subjektui, kuris perleido teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, teisė į žvejybos kvotą ir visa jam skirta žvejybos kvota panaikinama ir atitinkamai mažinamas tam vidaus vandenų telkiniui nustatytas žvejybos limitas.

2. Ūkio subjektas jam suteiktą teisę į žvejybos kvotą kartu su įsipareigojimu mokėti atitinkamą lėšų žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti dydį turi teisę perleisti žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kitam ūkio subjektui arba, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis, aplinkos ministro nustatyta tvarka – aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai.

3. Teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro nustatyta tvarka aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai gali perleisti ūkio subjektai, paraiškos pateikimo dieną turintys teisę į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ir prisiimantys šiuos įsipareigojimus:

1) nuo paraiškos pateikimo aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai dienos neperleisti žvejybos kvotos arba jos dalies kitam ūkio subjektui;

2) nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos nutraukti verslinę žvejybą.

4. Teisės į žvejybos kvotą ir žvejybos kvotos negali perleisti ūkio subjektas, jeigu:

1) jam skirtos teisės į žvejybos kvotą galiojimas yra sustabdytas;

2) tais kalendoriniais metais jis savo žvejybos kvotą yra viršijęs;

3) ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą, – iki bus priimtas nutarimas ir sumokėta paskirta bauda;

4) ūkio subjektas, kuriam perleidžiama teisė į žvejybos kvotą, jau turi ar turėtų, perleidus teisę į žvejybos kvotą, daugiau kaip 10 procentų bendro žvejybos limito, – tais atvejais, kai taikomi apribojimai, nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose.

5. Išmoka, kurią ūkio subjektas gauna už perleidžiamą teisę į žvejybos kvotą aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, apskaičiuojama ir išmokama vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka, įvertinus ūkio subjekto 2018–2022 metais iš verslinės žvejybos veiklos tame vidaus vandenų telkinyje, kuriame turėjo teisę žvejoti, gautas pajamas, ilgalaikį turtą, darbo vietas, nuostolius, susijusius su finansinių įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemones. Išmoką aplinkos ministro nustatyta tvarka išmoka aplinkos ministro įgaliota biudžetinė įstaiga iš Aplinkos ministerijai šiam įstatymui įgyvendinti skirtų valstybės biudžeto asignavimų.