6 straipsnis. Žvejybos reglamentavimas

1. Žvejybos reglamentavimo priemonės nustatomos ir taikomos remiantis žuvininkystės tyrimų duomenimis ir siekiant užtikrinti žuvų išteklių natūralaus atsikūrimo galimybes, palaikyti optimalų jūrų ir vidaus vandenų telkinių produktyvumą ir vengti neigiamų vandens ekosistemų pakitimų.

2. Žvejybos reglamentavimo priemonės gali būti šios:

1) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos galimybių ar žvejybos limitų nustatymas;

2) leidžiamų žvejybos įrankių, jų kiekio ir žvejybos būdų nustatymas;

3) žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamuose geografiniuose žvejybos rajonuose;

4) minimalaus gaudomų žuvų dydžio nustatymas;

5) žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose;

6) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas;

7) priekrantės ir Kuršių marių žvejybos zonos ribų nustatymas;

8) priekrantės ir Kuršių marių žvejybos barų ribų nustatymas;

9) žvejybos įrankių ir žvejybos laivų ženklinimo tvarkos nustatymas.

3. Žvejybos jūrų vandenyse reglamentavimo priemones nustato Europos Sąjungos teisės aktai, o priemones, kurių nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai, nustato žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija. Žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo priemones nustato aplinkos ministras. Žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą ar ribojimą tam tikru laiku (arba tam tikrose vietose) arba tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimą aplinkos ministras nustato įvertinęs šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka atliekamų žuvų išteklių tyrimų duomenis. Verslinės žvejybos vidaus vandenų telkinyje limitai mažinami tokia apimtimi, kokios buvo žvejybos kvotos, į kurias ūkio subjektai perleido teisę aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai šio įstatymo nustatyta tvarka, arba didesne apimtimi, jeigu, žuvų išteklių tyrimų duomenimis, šių išteklių būklė tame vidaus vandenų telkinyje blogėja.

4. Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos atstovų.

5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.

6. Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, kituose, didesniuose kaip 200 ha vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose yra leidžiama užsiimti versline žvejyba, – ne rečiau kaip kas 5 metai. Likusiuose vidaus vandenų telkiniuose, kuriuose leidžiama užsiimti specializuotąja versline žvejyba, žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kaip kas 10 metų. Žuvų išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami aplinkos ministro nustatyta tvarka, o jūrų vandenyse – žemės ūkio ministro nustatyta tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys ūkio subjektai šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka privalo pateikti Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai.

7. Žuvų išteklių tyrimai valstybinės reikšmės vandens telkiniuose finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų arba ūkio subjekto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.