22 straipsnis. Kolegijos sudarymas

1. Kolegija sudaroma iš visų regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų deleguotų šių savivaldybių tarybų narių (toliau – kolegijos nariai).

2. Sudarant kolegiją, turi būti užtikrinama, kad bendras kolegijos narių skaičius nebūtų didesnis kaip šių dviejų skaičių suma:

1) regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių skaičiaus, padauginto iš 2;

2) regiono plėtros tarybos steigėjomis (dalyvėmis) esančių savivaldybių gyventojų skaičiaus, padalinto iš 35 000.

3. Nustatant kolegijoje savivaldybei atstovaujančių narių skaičių, turi būti užtikrinama, kad:

1) kiekvienai savivaldybei kolegijoje atstovautų ne mažiau kaip du kolegijos nariai;

2) kiekvienai savivaldybei atstovaujančių kolegijos narių skaičius būtų ne mažesnis kaip savivaldybės gyventojų skaičius, padalintas iš 35 000, išskyrus atvejį, kai šis skaičius viršytų 1/3 visų kolegijos narių;

3) vienai savivaldybei atstovaujančių kolegijos narių skaičius būtų ne didesnis už 1/3 visų kolegijos narių;

4) savivaldybei, kurios gyventojų skaičius, padalintas iš 35 000, yra didesnis už 1/3 visų kolegijos narių, atstovautų 1/3 kolegijos narių.

4. Atliekant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus veiksmus, gaunami skaičiai aritmetiškai suapvalinami.

5. Savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio registro nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.

6. Regiono savivaldybių tarybų į kolegiją deleguoti atstovai turi būti nepriekaištingos reputacijos.

7. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;

5) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo nustatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.