53 straipsnis. Nauja infrastruktūra

1. Gamtinių dujų įmonei, pateikusiai Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai prašymą įrengti naują stambią gamtinių dujų sistemą – tai yra įrenginius, kurie reikšmingai padidina gamtinių dujų sistemos pajėgumus arba leidžia plėtoti naujus gamtinių dujų tiekimo šaltinius, SGD sistemą, saugyklas ar jungiamuosius vamzdynus, – Seimas Vyriausybės teikimu savo sprendimu gali leisti nustatytą laikotarpį, tačiau ne ilgiau negu iki dešimties metų, netaikyti šio įstatymo nuostatų, susijusių su veiklos rūšių atskyrimu, teise naudotis sistema, teise naudotis saugyklomis, teise naudotis gavybos tinklais, prijungimu ir prieiga prie nacionalinių sistemų, balansavimo paslaugų teikimu, prieiga prie tarpvalstybinių sistemų, energijos vartojimo efektyvumo didinimu, rinkos integracijos ir tiekimo saugumo skatinimu ir (arba) pareiga pakeisti netinkamas taikomas sąlygas, jeigu laikomasi šių sąlygų:

1) investicija į naują stambią gamtinių dujų sistemą sukuria objektyvias galimybes skatinti gamtinių dujų tiekimo konkurenciją ir gerinti tiekimo saugumą;

2) nesuteikus išimties, ši investicija objektyviai būtų negalima dėl jos rizikos;

3) būsimas naujos stambios gamtinių dujų sistemos, išskyrus jungiamuosius vamzdynus, savininkas turi būti kitas asmuo negu sistemos operatorius, kurio sistemoje tą infrastruktūrą numatyta pastatyti;

4) iš būsimų naujos stambios gamtinių dujų sistemos vartotojų turi būti imamas užmokestis už naudojimąsi šia sistema;

5) išimtis neturi kenkti konkurencijai ar veiksmingam gamtinių dujų vidaus rinkos funkcionavimui arba veiksmingam sistemos, su kuria ta infrastruktūra yra sujungta, funkcionavimui, taip pat valstybių narių gamtinių dujų tiekimo saugumui.

2. Seimui priimti sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių taikymo teikia Vyriausybė, įvertinusi Tarybos pateiktą išvadą. Taryba, prieš pateikdama išvadą dėl išimčių taikymo Vyriausybei, konsultuojasi su valstybių narių, kurių rinkoms galėtų turėti įtakos nauja infrastruktūra, nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir trečiųjų šalių, kurių teritorijoje prasideda arba baigiasi nauja infrastruktūra, atsakingomis institucijomis, šioms konsultacijoms skiriant pagrįstą ne ilgesnį kaip trijų mėnesių terminą.

3. Išimtį galima suteikti naujos infrastruktūros arba esamos infrastruktūros, kurios pajėgumas smarkiai padidėjo, visiems pajėgumams arba jų daliai.

4. Priimant sprendimą suteikti išimtį, įvertinama, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytų konsultacijų metu nebuvo gauta pagrįstų prieštaravimų iš suinteresuotų valstybių narių ir (ar) trečiųjų šalių, taip pat kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiama į poreikį nustatyti sąlygas, susijusias su išimties galiojimo laikotarpiu ir nediskriminacine teise naudotis infrastruktūra. Nustatant šias sąlygas, visų pirma atsižvelgiama į planuojamus sukurti papildomus pajėgumus, esamų pajėgumų pakeitimus, projekto įgyvendinimo laikotarpį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

5. Sprendimas suteikti išimtį turi būti tinkamai pagrindžiamas ir paskelbiamas.

6. Taryba nedelsdama perduoda Europos Komisijai kiekvieno Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pateikto prašymo suteikti išimtį kopiją ir nedelsdama praneša apie sprendimą, kartu pateikdama visą svarbią su sprendimu susijusią informaciją. Taryba turi teisę šią informaciją pateikti apibendrintos formos, kad Europos Komisija galėtų priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. Visų pirma pateikiama tokia informacija:

1) išsamios priežastys, dėl kurių išimtis buvo suteikta arba buvo atsisakyta ją suteikti;

2) išimties, jei ji būtų suteikta, poveikio konkurencijai ir veiksmingam gamtinių dujų vidaus rinkos funkcionavimui analizė;

3) priežastys, į kurias atsižvelgiant buvo nustatyta išimties galiojimo trukmė ir visų gamtinių dujų sistemos pajėgumų dalis, kuriai suteikiama išimtis;

4) kai išimtis susijusi su jungiamuoju vamzdynu, – konsultacijų su valstybių narių reguliavimo institucijomis rezultatai;

5) informacija apie tai, kaip infrastruktūra pasitarnaus įvairinant gamtinių dujų tiekimo šaltinius.

7. Sprendimas suteikti išimtį netenka galios po dvejų metų nuo jo priėmimo, jeigu iki to laiko nepradedama infrastruktūros statyba, ir po penkerių metų nuo jo priėmimo, jeigu iki to laiko infrastruktūra nepradedama eksploatuoti, nebent Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nuspręstų, kad vėluojama dėl kliūčių, kurių asmuo, kuriam suteikta išimtis, negali kontroliuoti.