9 straipsnis. Kainų reguliavimas

1. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama viršutines paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribas, Taryba reguliuoja perdavimo, skirstymo, laikymo ir SGD pakartotinio dujinimo paslaugų kainas.

2. Gamtinių dujų sektoriuje nustatydama konkrečias paslaugų kainas, Taryba reguliuoja buitinių vartotojų sistemų prijungimo prie gamtinių dujų sistemos, SGD perkrovos paslaugų kainas ir tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos dydį (toliau – papildoma dedamoji).

3. Taryba rengia ir tvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų paslaugų kainų nustatymo metodikas.

4. Taryba, nustatydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas kainas:

1) nustato reikalavimus gamtinių dujų įmonėms teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, ir turi teisę pareikalauti, kad gamtinių dujų įmonės įrodytų kainų pagrindimą sąnaudomis. Taryba turi teisę nustatyti privalomą protingumo kriterijų atitinkantį terminą šioms sąnaudoms pagrįsti. Jeigu per šį terminą asmuo neįrodo sąnaudų pagrįstumo, laikoma, kad asmens sąnaudos yra nepagrįstos;

2) nustato reikalavimus sąnaudų apskaitos sistemoms, metodams ir (arba) modeliams, skirtiems konkrečioms paslaugų rūšims teikti. Tokią apskaitos sistemą, metodą ir (arba) modelį Taryba privalo paskelbti viešai savo interneto svetainėje;

3) nustato sąnaudų padengimo mechanizmą, kuris turi skatinti efektyvumą ir, kiek įmanoma, padidinti ilgalaikę naudą vartotojams. Tuo tikslu Taryba turi atsižvelgti į kainų rodiklius, taikomus palyginamose rinkose;

4) užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos diegti energetikos inovacijas, trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti rinkos integraciją ir tiekimo saugumą bei remti susijusius mokslinius tyrimus. Siekdama didinti gamtinių dujų vartojimo efektyvumą, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo, įskaitant sutaupymą dėl gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo;

5) nustato gamtinių dujų rinkos finansinių priemonių ir su valiutomis susietų pasirinkimo, ateities ir apsikeitimo sandorių bei kitų su valiutomis susietų išvestinių finansinių priemonių, taip pat apyvartinių taršos leidimų ar kitų su apyvartiniais taršos leidimais susietų išvestinių finansinių priemonių naudojimo gamtinių dujų įmonėms vykdant reguliuojamas veiklas tvarką ir sąlygas. Gamtinių dujų įmonės Tarybos nustatyta tvarka turi teisę naudoti šiame punkte nurodytas finansines priemones, kurios yra įtraukiamos į reguliuojamas kainas. Taryba įvertina šių finansinių priemonių taikymo sąnaudas ir gautą naudą nustatydama reguliuojamas kainas.

5. Nustatant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas reguliuojamas viršutines paslaugų kainų ir (ar) pajamų ribas ar konkrečias paslaugų kainas, turi būti numatytos būtinos investicijos, užtikrinančios efektyvią gamtinių dujų įmonės veiklą.

6. Gamtinių dujų tiekimo kaina yra reguliuojama, kai Tarybos pagal šio įstatymo 11 straipsnį atliekamo rinkos tyrimo metu yra nustatoma, kad dėl veiksmingos konkurencijos trūkumo asmuo taiko pernelyg dideles kainas, tai yra palyginamosios analizės metodu įvertintas vidutines kainas, viršijančias gamtinių dujų ir gamtinių dujų tiekimo paslaugos kainas, arba naudoja kainų spaudimą, tuo darydamas žalą rinkos dalyviams.

7. Taryba, pagal šio straipsnio 6 dalį reguliuodama gamtinių dujų tiekimo kainas, turi teisę dujų įmonei taikyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones.

8. Kol asmuo per Tarybos nurodytą terminą įgyvendina šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, Taryba turi teisę nustatyti laikiną tiekimo kainą, atsižvelgdama į tiesioginiais ir netiesioginiais sąnaudų vertinimo metodais gautus duomenis apie atitinkamas sąnaudas. Nustatydama laikiną tiekimo kainą, Taryba lygina atitinkamų paslaugų kainų rodiklius, atsižvelgdama į kitų valstybių narių, panašaus išsivystymo užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos praktiką. Taryba, nustatydama tiekimo kainą, be šioje dalyje išvardytų kriterijų, vertina atitinkamų didmeninių ir mažmeninių kainų santykį.

9. Taryba, motyvuotai nusprendusi, kad, net ir įgyvendinus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, veiksminga konkurencija gamtinių dujų tiekimo rinkoje nebus užtikrinta, didelę įtaką gamtinių dujų tiekimo rinkoje turinčiam asmeniui gali nustatyti pagrįstus ir proporcingus įpareigojimus, įskaitant įpareigojimą nesudaryti kliūčių kitiems rinkos dalyviams patekti į rinką ar neriboti konkurencijos nustatant nepagrįstas kainas, nedaryti geresnių sąlygų atskiriems vartotojams ar nepagrįstai neteikti paslaugų, taip pat įpareigojimus užtikrinti Tarybos nustatytą paslaugų kokybę. Taryba, siekdama apsaugoti vartotojų interesus ir skatinti veiksmingą konkurenciją, turi teisę didelę įtaką dujų tiekimo rinkoje turinčiam asmeniui taikyti individualias kainų kontrolės priemones ir įpareigojimus kainas grįsti sąnaudomis ar kainomis, nustatomomis palyginamose rinkose.

10. Gamtinių dujų įmonės, vykdydamos Tarybos joms nustatytą šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimą, privalo Tarybos patvirtintomis sąlygomis, tvarka ir terminais parengti sąnaudų apskaitos sistemą, jos aprašymą pateikti Tarybai ir laikytis šios sąnaudų apskaitos sistemos. Sąnaudų apskaitos sistema ir jos skelbimo būdas turi atitikti Tarybos nustatytas sąnaudų apskaitos taisykles.

11. Gamtinių dujų įmonės, kurių teikiamų paslaugų kainos yra valstybės reguliuojamos ir (ar) kurioms šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies pagrindu nustatyti Tarybos įpareigojimai, susiję su reguliavimo apskaitos sistema, privalo rengti reguliuojamosios veiklos ataskaitas ir užtikrinti, kad būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliavimo apskaitos sistemos patikra vadovaujantis Energetikos įstatymo 161 straipsnio nuostatomis.

12. Gamtinių dujų įmonės viešai savo interneto svetainėse skelbia šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Tarybos patikrintas ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas Tarybos nustatytas kainas.

13. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos neatsižvelgiant į gamtinių dujų transportavimo atstumą. Vartotojams (sistemos naudotojams) gamtinių dujų skirstymo kainos nustatomos atsižvelgiant į tai, koks gamtinių dujų kiekis yra tiekiamas į gamtinių dujų pristatymo vietą per vienų metų laikotarpį. Buitiniams vartotojams perdavimo ir skirstymo sistemų balansavimo paslauga teikiama gamtinių dujų įmonės lėšomis. Nebuitiniams vartotojams gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos ir diferencijuojamos pagal gamtinių dujų kiekį ir sistemos pajėgumus. Buitiniams vartotojams gamtinių dujų skirstymo kainos diferencijuojamos pagal suvartojamą gamtinių dujų kiekį. Gamtinių dujų kiekio ir sistemos pajėgumų diferencijavimo principai nustatomi kainų nustatymo metodikose. Siekiant išvengti kryžminio subsidijavimo tarp vartotojų grupių, reguliuojamos kainos ir jų diferencijavimo taisyklės skelbiamos viešai gamtinių dujų įmonių interneto svetainėse, o jų nustatymo principai privalo būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys.

14. Reguliuojamų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo periodui. Reguliuojamų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos Tarybos sprendimu kartą per metus gali būti koreguojamos pasikeitus infliacijos lygiui, importuojamų (atgabenamų) gamtinių dujų kainoms, mokesčiams, gamtinių dujų kiekiui (išskyrus atvejus, kai nustatoma pajamų viršutinė riba), gamtinių dujų įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, gamtinių dujų įmonėms atlikus su Taryba suderintas investicijas, nepasiekus nustatytos pajamų viršutinės ribos arba ją viršijus, gamtinių dujų įmonėms nukrypus nuo Tarybos patvirtintose kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose nustatytų rodiklių. Gamtinių dujų perdavimo pajamų viršutinės ribos nustatomos įvertinus gamtinių dujų perdavimo veiklos pajamų paskirstymą, atliktą pagal perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką. Gamtinių dujų kainų reguliavimo periodas gali būti keičiamas motyvuotu Tarybos sprendimu. Apie sprendimą dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo Taryba privalo informuoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją. Tarybos sprendimas dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo periodo pakeitimo pradedamas taikyti ne anksčiau kaip pasibaigus ankstesniajam gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui.

15. Konkrečias perdavimo, laikymo, skirstymo, SGD pakartotinio dujinimo kainas, neviršijančias nustatytų kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų, kiekvienais metais nustato gamtinių dujų įmonės. Konkrečios perdavimo, SGD pakartotinio dujinimo, laikymo, skirstymo kainos gali būti nustatomos du kartus per metus. Taryba, patikrinusi ir nustačiusi, kad kainos ir (ar) buitiniams vartotojams nustatyti tarifai apskaičiuoti nesilaikant kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, kad jos diskriminuoja vartotojus ir (ar) yra klaidingos, gamtinių dujų įmonėms pateikia nurodymus dėl konkrečių kainų ir tarifų skaičiavimo. Gamtinių dujų įmonės kainas ir (ar) tarifus privalo pakoreguoti per 15 dienų nuo Tarybos nurodymų gavimo. Jeigu gamtinių dujų įmonės nevykdo Tarybos reikalavimo, Taryba vienašališkai nustato konkrečias kainas ir (ar) tarifus.

16. Gamtinių dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus nustato kas pusę metų. Buitiniams vartotojams nustatytą tarifą sudaro prognozuojamų gamtinių dujų (produkto), įskaitant SGD pakartotinį dujinimą, SGD perkrovą ir gamtinių dujų pristatymą iki mažos apimties SGD pakartotinio dujinimo įrenginio, konkrečių perdavimo, skirstymo, laikymo, tiekimo, papildomos dedamosios kainų ir skirtumo tarp ankstesnio tarifų galiojimo laikotarpio prognozuotų ir faktinių gamtinių dujų (produkto) kainų suma, sumažinus ją Energetikos įstatymo 192 straipsnyje nurodytais suvartotų gamtinių dujų kainos dalies kompensavimo buitiniams vartotojams dydžiais, jeigu tokie dydžiai nustatomi. Gamtinių dujų tiekimo įmonės, kurios aptarnauja daugiau kaip 100 tūkstančių vartotojų, kartą per metus arba Tarybai pareikalavus pateikia Tarybai analizę ir siūlymus dėl dujų portfelio diversifikavimo tarp tiekėjų, sutarčių terminų, kainodaros formulių, taip pat galimybes naudoti gamtinių dujų rinkos finansines priemones ir kitas galimas priemones, padedančias valdyti tiekimo ir dujų kainų rizikas. Tiekimo įmonės Tarybos nustatyta tvarka gali naudoti gamtinių dujų rinkos finansines priemones, kurios įskaičiuojamos į gamtinių dujų įmonių aptarnaujamų buitinių vartotojų tarifus. Tarybos nustatyta tvarka yra įvertinamos patirtos sąnaudos ir gauta nauda, atsirandanti dėl naudojimosi gamtinių dujų rinkos finansinėmis priemonėmis. Gamtinių dujų įmonės konkrečius tarifus pateikia tvirtinti Tarybai, kuri šiuos tarifus tikrina ir priima sprendimus dėl jų šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

16¹. Kai gamtinių dujų tarifai tvirtinami 6 kalendoriniams mėnesiams patvirtinus Energetikos įstatymo 192 straipsnyje nurodytus suvartotų gamtinių dujų kainos dalies kompensavimo buitiniams vartotojams dydžius arba perskaičiuojami pakeitus gamtinių dujų kainos dalies kompensavimo buitiniams vartotojams dydžius, Energetikos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostata netaikoma. Patvirtinti gamtinių dujų tarifai taikomi nuo prasidedančio kalendorinio pusmečio pirmo mėnesio pirmos dienos, o perskaičiuoti gamtinių dujų tarifai – nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo priimtas Tarybos sprendimas dėl gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams patvirtinimo, pirmos dienos, jeigu Tarybos sprendime nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

16². Gamtinių dujų įmonės, atsižvelgdamos į pokyčius gamtinių dujų rinkoje, kai skirtumas tarp į Tarybos patvirtintus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams įtrauktų ir einamojo pusmečio mėnesių prognozuojamų gamtinių dujų įsigijimo kainų yra 20 procentų ar didesnis, Tarybos nustatyta tvarka teikia Tarybai pasiūlymą perskaičiuoti gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. Taryba per 15 darbo dienų nuo pasiūlymo įregistravimo Taryboje dienos patvirtina gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams. Gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams gali būti perskaičiuojami kartą per kalendorinių metų ketvirtį. Jeigu skirtumas tarp į Tarybos patvirtintus gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams įtrauktų ir einamojo pusmečio mėnesių prognozuojamų gamtinių dujų įsigijimo kainų yra 20 procentų ar didesnis ir gamtinių dujų įmonės Tarybai nepateikia pasiūlymo perskaičiuoti gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams, Taryba ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Tarybos informacijos gamtinių dujų įmonėms dėl pasiūlymo perskaičiuoti gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams pateikimo raštu dienos vienašališkai perskaičiuoja gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams.

17. Taryba suderina perdavimo sistemos operatoriaus pateiktą perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo tvarką, parengtą pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/460 10 straipsnyje nurodytas gaires.

18. Tiekimo įmonės gali siūlyti Tarybai priimti sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo ir dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos susidariusio skirtumo dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų išdėstymo per Tarybos nustatytą laikotarpį. Tiekimo įmonės tokį pasiūlymą Tarybai gali teikti, kai skirtumas tarp tiekimo įmonės planuojamo pateikti tarifo buitiniams vartotojams ir tuo metu galiojančio tarifo buitiniams vartotojams yra didesnis kaip 40 procentų. Taryba kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka priima sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo ir dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos susidariusio skirtumo dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų išdėstymo per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį. Tarybai priėmus sprendimą dėl prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos mažinimo, skirtumas, susidaręs tarp to laikotarpio sumažintos prognozuotos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos, taip pat skirtumas tarp Tarybos nustatytos ir prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos likusiam laikotarpiui, kuriam galioja nustatyti gamtinių dujų tarifai, išdėstomas per Tarybos nustatytą laikotarpį ir įvertinamas nustatant papildomą dedamąją prie gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos, taikomos buitiniams vartotojams, arba gamtinių dujų tiekimo įmonės prašymu gamtinių dujų tiekimo kainoje. Jeigu ankstesniais laikotarpiais yra susidarę skirtumai tarp prognozuotos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos, tiekimo įmonės siūlymu toks skirtumas taip pat gali būti įvertinamas nustatant papildomą dedamąją prie gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos, taikomos buitiniams vartotojams. Gamtinių dujų skirstymo sistemos operatorius papildomą dedamąją prie gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos perveda gamtinių dujų tiekėjui, kurio vartotojų gamtinių dujų suvartojimas lėmė dėl prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos, taip pat Tarybos nustatytos ir prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos likusiam laikotarpiui, kuriam galioja nustatyti gamtinių dujų tarifai, susidariusį skirtumą dėl faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų. Šios papildomos dedamosios administravimas negali turėti neigiamos finansinės įtakos skirstymo sistemos operatoriui. Tarybos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka skaičiuojant gamtinių dujų tarifus buitiniams vartotojams per Tarybos nustatytą laikotarpį įvertinamos skirtumo tarp prognozuojamos ir faktinės gamtinių dujų (produkto) kainos, taip pat Tarybos nustatytos ir prognozuojamos gamtinių dujų (produkto) kainos likusiam laikotarpiui, kuriam galioja nustatyti gamtinių dujų tarifai, ir (arba) tiekimo įmonės faktiškai negautų ar viršytų numatytų pajamų skolinimosi sąnaudos.