59 straipsnis. Ženklo nenaudojimas kaip gynybos priemonė procedūroje dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia

1. Procedūroje dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, remiantis įregistruotu ankstesniu ženklu, vėlesnio ženklo savininkui paprašius, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti įrodymų, kad penkerius metus iki prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dienos ankstesnis ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, prekėms ar paslaugoms, kurioms jis įregistruotas ir kurios nurodomos kaip paraiškos pagrindimas, žymėti arba kad yra svarbių priežasčių ženklo nenaudoti, jeigu prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ankstesnio ženklo registracijos proceso pabaigos.

2. Jeigu pagal vėlesnio ženklo paraiškos padavimo datą arba prioriteto datą penkerių metų laikotarpis, per kurį ankstesnis ženklas turėjo būti pradėtas iš tikrųjų naudoti, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, jau buvo pasibaigęs, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti ne tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įrodymus, bet ir įrodymus, kad per penkerių metų laikotarpį iki paraiškos padavimo datos arba prioriteto datos ženklas iš tikrųjų buvo pradėtas naudoti arba kad buvo svarbių priežasčių jo nenaudoti.

3. Prašymas pripažinti ženklo registraciją negaliojančia remiantis ankstesniu ženklu atmetamas, jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti įrodymai nepateikiami.

4. Jeigu ankstesnis ženklas buvo naudojamas pagal šio įstatymo 20 straipsnį tik daliai prekių ar paslaugų, kurioms jis buvo įregistruotas, žymėti, nagrinėjant prašymą pripažinti ženklo registraciją negaliojančia, laikoma, kad jis yra įregistruotas tik tai prekių ar paslaugų daliai.

5. Šio straipsnio 1–4 dalys taip pat taikomos, kai ankstesnis ženklas yra Europos Sąjungos prekių ženklas. Tokiu atveju nustatant, ar Europos Sąjungos prekių ženklas iš tikrųjų naudojamas, taikomas Europos Sąjungos prekių ženklų reglamentas.