13 straipsnis. Antstolio, antstolio padėjėjo drausmės bylos procedūra

1. Už šio Įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai (toliau – pažeidimas), antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė.

2. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės bylą antstolio padėjėjui gali iškelti teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas savo iniciatyva arba antstolio, su kuriuo antstolio padėjėjas yra sudaręs darbo sutartį, teikimu. Subjektas, turintis teisę iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka privalo pasiūlyti antstoliui (antstolio padėjėjui) pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį laiką neįskaitomas laikas, kai antstolis (antstolio padėjėjas) sirgo ar atostogavo. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) negali būti iškelta, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau negu vieni metai.

3. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nustatytą terminą, motyvuotu Antstolių garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas.

4. Antstolių garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti antstolis (antstolio padėjėjas), kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu antstolis (antstolio padėjėjas) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Antstolių garbės teismas nusprendžia, kad antstolio (antstolio padėjėjo) dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti antstolio (antstolio padėjėjo), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimą Antstolių garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti antstoliui (antstolio padėjėjui) drausmės bylą ar atsisakyti ją iškelti, Antstolių garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Antstolių garbės teismo sprendimus.

6. Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.

7. Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas. Drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.