39 straipsnis. Antstolių atestavimas

1. Siekiant patikrinti antstolių kvalifikaciją ir profesines žinias, antstoliai periodiškai atestuojami. Antstolius atestuoja Antstolių atestavimo komisija. Šios komisijos personalinę sudėtį ketveriems metams tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, Antstolių atestavimo komisijos nuostatus ir Antstolių atestavimo taisykles tvirtina teisingumo ministras.

2. Antstolių atestavimo komisija susideda iš penkių narių, iš kurių keturis narius – antstolius skiria Lietuvos antstolių rūmai, vieną narį – visuomenės atstovą skiria teisingumo ministras. Į Antstolių atestavimo komisiją gali būti skiriami antstoliai, kurie antstolio profesinę veiklą vykdo ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Teisingumo ministro skiriamas narys – visuomenės atstovas turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, atitikti šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Antstolių atestavimo komisijos nariu asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

3. Antstolių atestavimo komisijos pirmininką skiria Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Antstolių atestavimo komisijos nariu negali būti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo ar Antstolių garbės teismo narys. Antstolių atestavimo komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių.

4. Antstolių atestavimo komisijos nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje su antstolio profesine veikla ar asmens duomenimis susijusią informaciją, kurią sužinojo veikdami kaip Antstolių atestavimo komisijos nariai. Paskirtas Antstolių atestavimo komisijos narys iki pirmo Antstolių atestavimo komisijos posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Antstolių atestavimo komisijos narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis nebegali toliau dalyvauti Antstolių atestavimo komisijos veikloje, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas jį pašalina iš Antstolių atestavimo komisijos narių ir šio Įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo pašalinimo dienos paskiriamas naujas Antstolių atestavimo komisijos narys.

5. Antstolio eilinė atestacija vykdoma kas penkeri metai. Antstolio neeilinė atestacija gali būti inicijuojama, jeigu dėl pasikartojančio netinkamo imperatyviųjų procesinės teisės normų taikymo iš nustatytų faktų ar aplinkybių kyla pagrįstų abejonių dėl antstolio kvalifikacijos ir jo gebėjimo taikyti profesines žinias antstolio veikloje. Teisę inicijuoti antstolio neeilinę atestaciją turi teisingumo ministras ar Lietuvos antstolių rūmai. Sprendimas inicijuoti antstolio neeilinę atestaciją turi būti motyvuotas.

6. Antstolių atestavimo komisija priima vieną iš šių išvadų:

1) antstolį atestuoti;

2) antstolį atestuoti su sąlyga, kad jis per nustatytą terminą pašalins komisijos nurodytus veiklos trūkumus ir papildomai tobulins profesinę kvalifikaciją;

3) antstolio neatestuoti ir pasiūlyti teisingumo ministrui atleisti asmenį iš antstolių.

7. Antstolių atestavimo komisijos išvada gali būti skundžiama teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.