2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Asmuo – valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys.

1¹. Bandomoji energetikos inovacijų aplinka – visuma priemonių, kurios asmenims leidžia realioje aplinkoje laikinai diegti ir išbandyti naudą visuomenei teikiančias energetikos inovacijas, ribojant tokios asmenų veiklos mastą ir taikant kitas vartotojų ir visuomenės interesų apsaugos priemones.

2. Buitinis energijos vartotojas (toliau – buitinis vartotojas) – fizinis asmuo, perkantis energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla.

3. Centralizuotas suskystintų naftos dujų tiekimas – energetikos įmonių, turinčių leidimus verstis mažmenine prekyba suskystintomis naftos dujomis, veikla, tiekiant suskystintas naftos dujas buitinių vartotojų reikmėms vamzdynais iš rezervuarų ar grupinių balionų įrenginių.

4. Neteko galios nuo 2025-07-01

5. Ekstremalioji energetikos padėtis – dėl ekstremaliojo įvykio energetikos sektoriuje susidariusi ekstremalioji situacija, kai yra sutrikęs normalus energijos išteklių ar energijos tiekimas energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams ir šis tiekimas trukdomas tiek, kad energetikos įmonės šių sutrikimų nespėja laiku prognozuoti ir valdyti ūkinės veiklos metodais, ir Vyriausybė, jos įgaliota valstybės institucija ir (ar) savivaldybės institucijos pagal kompetenciją turi reguliuoti energijos išteklių ar energijos tiekimą energetikos įmonėms ir (ar) vartotojams.

6. Energetika – valstybės ūkio šaka, apimanti energetikos veiklą.

6¹. Energetikos inovacijos – nauji ar iš esmės patobulinti produktai, technologijos, verslo sprendimai, paslaugos, tokių produktų ir paslaugų teikimo būdai, veiklos modeliai, kurie dėl naujų ar naujai pritaikytų technologijų arba dėl kitų priežasčių gali teigiamai veikti energetikos veiklą ir teikti naudą visuomenei.

6². Energetikos darbuotojas – energetikos įmonės vadovaujantis darbuotojas (energetikos įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kurie tiesiogiai vadovauja energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo veiklai, inžinerinių kategorijų darbuotojas, vadovaujantis energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbams ir (ar) juos vykdantis) ir darbininkų kategorijų darbuotojas, tiesiogiai vykdantis energetikos objektų, įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo darbus.

6³. Energetikos darbuotojo atestavimas – tikrinimas, ar energetikos darbuotojas pagal pageidaujamą arba sulygtą darbą atitinka jam nustatytus bendruosius (išsilavinimo ir darbo patirties) ir specialiuosius (energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, techninės saugos taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos veiklą, reikalavimus) kvalifikacinius reikalavimus, ir energetikos darbuotojo pažymėjimo išdavimas.

6⁴. Energetikos darbuotojų atestavimo įstaiga (toliau – atestavimo įstaiga) – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, turintys Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimą, kuriuo suteikiama teisė verstis energetikos darbuotojų atestavimo veikla.

7. Energetikos įmonė – asmuo, kuris verčiasi energetikos veikla.

8. Energetikos įrenginiai – techninės konstrukcijos, tarp jų mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, kaupti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti.

9. Energetikos įrenginių eksploatavimas – energetikos įrenginių technologinis valdymas, techninė priežiūra, remontas, matavimai, bandymai, paleidimo ir derinimo darbai.

9¹. Energetikos įrenginių įrengimas – naujų energetikos įrenginių montavimas (tiesimas), įskaitant esamų energetikos įrenginių rekonstravimą, išmontavimą.

10. Energetikos objektai – elektrinės ir katilinės; elektros tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; energijos kaupimo įrenginiai; magistraliniai dujotiekiai, gamtinių dujų sistemos, gamtinių dujų saugyklos, suskystintų gamtinių dujų terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos, suskystintų naftos dujų įrenginiai; šilumos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai.

11. Energetikos sektorius – energetikos sritis, apimanti vieną iš energijos rūšių ar energijos išteklių: elektros energiją, branduolinę energiją, šilumos energiją, vėsumos energiją, atsinaujinančių išteklių energiją ar gamtines dujas, kietąjį kurą, naftą, naftos produktus.

12. Energetikos valstybinė kontrolė ir priežiūra – įgaliotų valstybės institucijų atliekama energetikos objektų techninės saugos, energetikos įrenginių įrengimo ir (ar) eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir (ar) efektyvumo kontrolė ir (ar) priežiūra.

13. Energetikos veikla – ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, kaupimą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, elektros energijos paklausos telkimą, prekybą, rinkodarą, energetikos darbuotojų atestavimą, energetikos objektų ir įrenginių įrengimą ir (ar) eksploatavimą.

14. Energija – elektros energija, šilumos energija ir (ar) vėsumos energija. Energija yra laikoma preke. Šio įstatymo tikslais energijai priskiriamos gamtinės dujos ir centralizuotai tiekiamos suskystintos naftos dujos.

14¹. Energijos duomenys – informacija, apimanti einamuosius ir ankstesnius energijos suvartojimo, gamybos ir (ar) kitų energetikos veiklų kiekybinius duomenis, įskaitant duomenis, susijusius su energetikos veiklos administravimu.

15. Energijos ištekliai – gamtiniai ištekliai ir (ar) jų perdirbimo produktai, naudojami energijai gaminti ar transporto sektoriuje.

15¹. Energijos nepriteklius – namų ūkio padėtis, kai stokojama galimybių pasinaudoti pagrindinėmis energetikos paslaugomis, kuriomis užtikrinamas įprastas patogumo, gyvenimo ir sveikatos lygis, įskaitant tinkamą šilumos, karšto vandens ir vėsumos tiekimą, apšvietimą ir buitiniams prietaisams būtiną elektros energiją, ir kai tokia padėtis susidaro dėl to, kad pastatas, kuriame yra namų ūkis, neatitinka nustatytų minimalių pastato statybos metų, energinio naudingumo, higienos reikalavimų ir (ar) namų ūkio pajamos neatitinka nustatytų namų ūkio pajamų reikalavimų.

15². Energijos nepriteklių patiriantis asmuo – asmuo, kurio namų ūkyje susiduriama su energijos nepritekliumi.

16. Energijos perdavimas – energijos persiuntimas perdavimo tinklais arba perdavimo sistemomis (magistraliniais dujotiekiais).

17. Energijos skirstymas – energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais arba skirstymo sistemomis (skirstomaisiais dujotiekiais).

17¹. Energijos tiekėjas – asmuo, turintis teisę parduoti ir (ar) perparduoti energiją energijos vartotojams.

18. Energijos tiekimas – energijos pardavimas ir (ar) perpardavimas vartotojams.

19. Energijos tranzitas – energijos ir (ar) energijos išteklių persiuntimas, kai vienoje valstybėje esanti energija ar energijos ištekliai perduodami energijos ar energijos išteklių gavėjui, esančiam kitoje valstybėje, pasinaudojant tarpinės trečiosios šalies (ar trečiųjų šalių) perdavimo tinklais arba perdavimo sistemomis (magistraliniais dujotiekiais).

20. Energijos vartojimo auditas – procedūra, kurios metu nustatomos ir įvertinamos energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos pastatuose, transporto priemonėse, įrenginiuose ir technologiniams procesams arba bendros energijos išteklių ir (ar) energijos sąnaudos, reikalingos teikiant viešąsias ar privačias paslaugas, parenkamos ir ekonomiškai pagrindžiamos energijos išteklių ir (ar) energijos taupymo priemonės, įvertinamas ekonomiškai efektyvaus atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo arba gamybos potencialas ir pateikiama ataskaita energijos vartojimo audito užsakovui.

21. Energijos vartotojas (toliau – vartotojas) – asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie energetikos įmonių valdomų energetikos objektų ir kuris perka energiją vartojimo tikslams.

22. Išmanioji energijos apskaitos sistema – energijos vartojimo ir gamybos matavimo priemonę ir duomenų perdavimo įrenginius apimanti elektroninė sistema, kurią naudojant gaunama daugiau informacijos nei naudojant įprastą energijos matavimo priemonę ir kuri informacijos, stebėjimo ir kontrolės tikslais perduoda ir gauna duomenis elektroniniu ryšiu.

23. Išmanusis energijos tinklas – energijos transportavimo, perdavimo ir (ar) skirstomasis tinklas, kuriame veikia abipusis skaitmeninis tiekėjo ir vartotojo ryšys ir yra įdiegtos išmaniosios energijos apskaitos, stebėjimo ir valdymo sistemos.

24. Magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję įrenginiai, įskaitant dujų skirstymo stotis, dujoms iš verslovių, suskystintų gamtinių dujų sistemų perduoti į gamtinių dujų saugyklas, skirstomuosius dujotiekius arba į dujas naudojančius įrenginius, taip pat statiniai ir priemonės šiam vamzdynui veikti.

25. Magistralinis naftotiekis (produktotiekis) – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus ir saugyklas arba į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų terminalus ir saugyklas.

25¹. Privalomasis nurodymas – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka parengtas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojo įpareigojimas asmeniui per nustatytą terminą įgyvendinti energetikos veiklą, energetikos objektų, energetikos įrenginių ar vartotojų energetikos įrenginių eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad energetikos veiklą, energetikos objektų, energetikos įrenginių ar vartotojų energetikos įrenginių eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų arba žalos dėl jų būtų išvengta arba kad žala būtų sumažinta, arba likviduoti tų pažeidimų sukeltas pasekmes.

26. Reguliuojamoji energetikos veikla (toliau – reguliuojamoji veikla) – energetikos veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos.

27. Neteko galios nuo 2016-11-15.

28. Reguliavimo apskaitos sistema – reguliavimo veiklos tikslais naudojama energetikos įmonės veiklos apskaitos, apimančios apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą, sistema.

29. Reguliavimo apskaitos sistemos patikra – energetikos įmonei auditoriaus, audito įmonės pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tai energetikos įmonei motyvuotu sprendimu nustatytą reikalavimą teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą techninę užduotį pateikiama reguliavimo apskaitos sistemos patikros ataskaita ir (ar) išvada.

30. Reguliuojamosios veiklos ataskaitos – energetikos įmonių Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikiamos vykdomos veiklos ataskaitos, kurios rengiamos vadovaujantis reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimais ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir kuriose parodomas apskaitos atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas pagal veiklas.

31. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra – energetikos įmonei auditoriaus, audito įmonės kasmet teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį pateikiama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada.

32. Suskystintos naftos dujos – sočiųjų ir nesočiųjų angliavandenilių mišinys, išgautas perdirbant naftos produktus, kuris normaliomis sąlygomis yra dujinės būsenos.

33. Techninė sauga – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų priemonių ir reikalavimų, kuriais užtikrinamas energetikos objektų ir įrenginių patikimumas ir saugumas, visuma.

34. Techninė užduotis – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kasmet iki kovo 31 dienos tvirtinamas ar pratęsiamas galioti dokumentas, kuris yra rengiamas atskiriems energetikos sektoriams ir (ar) pagal atskiras reguliuojamąsias veiklas, o atliekant reguliavimo apskaitos sistemos patikrą šio įstatymo 161 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodomi konkretūs Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, tarptautiniai peržiūros užduočių, tarptautiniai susijusių paslaugų standartai ir susiję praktiniai nurodymai (toliau – profesiniai standartai) arba tarptautiniai audito standartai, kuriais vadovaujantis turi būti atliekama energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir (ar) reguliavimo apskaitos sistemos patikra, ir šių patikros paslaugų reikalavimai ir (ar) apimtis.

35. Tiekimo saugumas – energijos išteklių ir (ar) energijos tiekimo patikimumas ir techninis saugumas.

36. Trečioji šalis – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

37. Tretieji asmenys – energijos gamintojai, tiekėjai ir vartotojai, kurie šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyja teisę naudotis energijos perdavimo ar skirstymo tinklais energijai persiųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

39. Valstybinės svarbos energetikos objektai – 50 MW ir didesnės galios elektrinės ir katilinės; 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai; magistraliniai dujotiekiai; 25 000 000 kubinių metrų ir didesnės gamtinių dujų saugyklos; suskystintų gamtinių dujų importo terminalai ir saugyklos, kurių pakartotinio suskystintų gamtinių dujų dujinimo pajėgumas yra 0,5 mlrd. kubinių metrų per metus arba didesnis; magistraliniai naftotiekiai (produktotiekiai); naftos perdirbimo įmonės, perdirbančios 50 000 tonų ir daugiau naftos per metus; 10 000 kubinių metrų ir didesni naftos ir (ar) naftos produktų terminalai ir saugyklos; branduolinės energetikos objektai; energetikos objektai, kurių svarba valstybei pripažįstama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

40. Valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros projektas – objekto statybos tikslingumą techniniu, finansiniu ir ekonominiu aspektu pagrindžiantis dokumentas, parengiamas iki teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios, siekiant įsitikinti, ar planuojamas objektas atitinka valstybės vystymosi kryptis ir energetikos politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir yra suderinamas su esama Lietuvos Respublikos energetikos sektoriaus infrastruktūra ir jos plėtra.

41. Vardinė (nominali) šiluminė galia – gamintojo nustatyta didžiausia kurą deginančio įrenginio galia, kurią įrenginys gali pasiekti ir išlaikyti ilgalaikio nenutrūkstamo eksploatavimo metu.

42. Vartotojų energetikos įrenginiai (toliau – vartotojų energetikos įrenginiai) – elektros, šilumos, dujų, naftos produktų energetikos įrenginiai, skirti vartotojų poreikiams tenkinti.

43. Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus ir apginti teisėtus visuomenės interesus.

44. Vietiniai energijos ištekliai – Lietuvos Respublikoje esantys energijos ištekliai, išskyrus atvežtinius arba iš jų pagamintus energijos išteklius.

44¹. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „didmeninės rinkos dalyvis“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 2 straipsnio 7 punkte apibrėžiamą sąvoką „rinkos dalyvis“. Sąvoka „profesionaliai sandorius organizuojantis ar vykdantis asmuo“ suprantama taip, kaip apibrėžiama Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 2 straipsnio 8a punkte.

45. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme ir Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose energetikos sektorių veiklą.