Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

15 straipsnis. Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas, pateikimas ir naudojimo tikslai

KPĮ 15 str. · Korupcijos prevencijos įstatymo 15 straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2024-01-01 · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

1. Informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas viešojo sektoriaus subjekte arba siekiantį eiti pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, (toliau – asmuo) renkama, teikiama į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam viešojo sektoriaus subjekto vadovui, kolegialaus valdymo organo vadovui arba valstybės politikui (toliau – į pareigas asmenį skiriantis, teikiantis ar paskyręs subjektas) ir naudojama siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų korupcijos prevencijos tikslų ir uždavinių.

2. Siekiant šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų korupcijos prevencijos tikslų ir uždavinių, informacija apie asmenį gali būti naudojama šiais tikslais:

1) įvertinti korupcijos rizikos veiksnius, kurie kiltų ir (ar) kyla asmeniui einant pareigas viešojo sektoriaus subjekte;

2) pritaikyti tikslingai parinktas ir proporcingas korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir (ar) priimti su darbo tvarka ir organizavimu susijusius sprendimus, kurių visuma leistų suvaldyti ir (ar) sumažinti šios dalies 1 punkte nurodytus korupcijos rizikos veiksnius;

3) priimti pagrįstus ir motyvuotus sprendimus dėl asmenų skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas, atsakomybės sričių nustatymo, atsisakymo skirti į pareigas, atleidimo iš pareigų ar kitus sprendimus, susijusius su viešojo sektoriaus subjekto personalo formavimu;

4) prisidėti prie viešųjų ir privačių interesų konfliktų valdymo;

5) prisidėti užtikrinant, kad viešojo sektoriaus subjektuose pareigas eitų asmenys, atitinkantys jų tarnybą ar darbą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus nepriekaištingos reputacijos ar kitus specialiuosius reikalavimus;

6) spręsti dėl asmens drausminės ar tarnybinės atsakomybės, kai tam yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas.