8 straipsnis. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas

1.Viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su:

1) valstybės ar savivaldybių turto valdymu, naudojimu ar disponavimu juo;

2) subsidijų, dotacijų, kompensacijų, rentų, pašalpų, premijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų;

3) finansinės paramos teikimu ir naudojimu, įskaitant Europos Sąjungos ar kitų fondų finansinę paramą;

4) labdaros, paramos teikimu;

5) politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimu;

6) viešaisiais pirkimais, vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų organizacijų pirkimais ar koncesijos suteikimu;

7) konkursų eiti asmens, dirbančio viešojo sektoriaus subjekte, pareigas organizavimu, reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems viešojo sektoriaus subjekte, nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu;

8) prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu;

9) licencijų, leidimų išdavimu ar suteikimu, licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos ar ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu;

10) akcizais apmokestinamų prekių gamyba, saugojimu, naudojimu, įsigijimu, prekyba ir kontrole;

11) teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis;

12) žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba;

13) produktų saugos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu;

14) sveikatos apsauga;

15) aplinkos apsauga;

16) energetika;

17) migracija, pilietybės įgijimu ir netekimu;

18) mokesčių administravimu;

19) administracinių ir viešųjų paslaugų teikimu;

20) nacionalinės ar regioninės reikšmės infrastruktūros plėtra.

2. Viešojo administravimo subjektas gali atlikti savo rengiamo norminio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu ir nenumatoma reguliuoti visuomeninių santykių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, tačiau, teisės akto projekto rengėjo nuomone, rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali kelti korupcijos riziką.

3. Viešojo administravimo subjekto rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atlieka viešojo administravimo subjekto darbuotojas, kuriam viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens yra pavesta atlikti teisės aktų projektų antikorupcinius vertinimus. Atlikdamas antikorupcinį vertinimą, viešojo administravimo subjekto darbuotojas parengia teisės akto projekto antikorupcinio vertinimo pažymą; ši pažyma pateikiama teisės akto projekto rengėjui ir skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.

4. Galiojančių norminių teisės aktų antikorupcinį vertinimą gali atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo subjektai Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, vadovaudamiesi galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodika, kurią įgyvendindama Teisėkūros pagrindų įstatymą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus visuomeninius santykius reguliuojančių ir kitų norminio pobūdžio teisės aktų projektų ar galiojančių norminių teisės aktų antikorupcinį vertinimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos prašymu. Jeigu tokio prašymo nėra, Specialiųjų tyrimų tarnyba gali atlikti norminio teisės akto projekto ar galiojančio norminio teisės akto antikorupcinį vertinimą neatsižvelgdama į tai, ar teisės akto ar jo projekto antikorupcinis vertinimas buvo atliktas anksčiau. Specialiųjų tyrimų tarnyba sprendimą atlikti teisės akto ar jo projekto antikorupcinį vertinimą priima atsižvelgdama į:

1) kitų, negu nurodyta šios dalies pirmojoje pastraipoje, subjektų prašymus ar pateiktą informaciją apie su galiojančiais norminiais teisės aktais ar jų projektais susijusius korupcijos rizikos veiksnius;

2) teisės aktu ar jo projektu reglamentuojamų visuomeninių santykių svarbą;

3) pakeitimų, padarytų teisės aktu ar daromų teisės akto projektu, mastą ir pobūdį;

4) atitinkamoje srityje esamus korupcijos rizikos veiksnius;

5) Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos prioritetus.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytas norminio teisės akto projekto ar galiojančio norminio teisės akto antikorupcinis vertinimas atliekamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

7. Specialiųjų tyrimų tarnybos parengta teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo išvada paskelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje ir nedelsiant pateikiama teisės akto projektą parengusiam, teisės aktą priėmusiam ar jo priėmimą inicijavusiam subjektui, kuris sprendžia, ar tikslinga teisės aktą ar jo projektą tobulinti.

8. Teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas, gavęs iš Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą, per du mėnesius nuo šios išvados gavimo dienos viešai paskelbia apie tai, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodo to priežastis ir motyvus. Šią informaciją teisės akto projektą parengęs, teisės aktą priėmęs ar jo priėmimą inicijavęs subjektas paskelbia Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje ir pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai nuorodą į ją.

9. Jeigu antikorupcinio vertinimo išvados adresatas yra Seimo struktūrinis padalinys, nurodytas Lietuvos Respublikos Seimo statute, šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka netaikoma, informacija apie antikorupcinio vertinimo išvadą ir atsižvelgimą į ją pateikiama Seimo statuto nustatyta tvarka.