4 straipsnis. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas

1. Laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Šio straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktuose įvardyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai, parduodama suformavus žemės ūkio paskirties žemės sklypus teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Teritorijose, kuriose pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus valstybinė žemės ūkio paskirties žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, šio straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktuose įvardyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė asmenims neparduodama.

2. Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi:

1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams būtinus eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

2) asmeninio ūkio žemės naudotojai – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus;

3) privačių žemės sklypų savininkai – tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha, taip pat tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ir stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių) įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų arba žemės sklypų su privažiuojamaisiais keliais, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje ir Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytus valstybinės žemės plotus. Įsiterpusiu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras valstybinės žemės sklypas. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui;

4) žemės sklypo bendraturčiai, jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais – privačiais asmenimis, kai nėra galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo;

5) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudotojai, kurie šią žemę naudoja žemės ūkio veiklai vykdyti – ne didesnius kaip 3 ha savo teisėtai naudojamus valstybinės žemės sklypus (jų dalis, kai nėra galimybės atidalyti teisėtai naudojamos žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo), esančius neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kurioje pagal teritorijų planavimo dokumentus galima žemės ūkio veikla, jeigu jie neįtraukti į Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytiems investicijų projektams rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir nereikalingi karinei infrastruktūrai, nurodytai Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše. Teisę pirkti valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį, kai nėra galimybės atidalyti teisėtai naudojamos žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo) turi fizinis asmuo, jeigu jis ne trumpiau kaip 3 metus yra įregistravęs ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka arba yra įgijęs Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti ir jeigu pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamų iš žemės ūkio veiklos, arba juridinis asmuo – žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudarė daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. Asmenys, šiame punkte nurodytu atveju įsigydami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (jų dalis, kai nėra galimybės atidalyti teisėtai naudojamos žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo), negali jų įsigyti išsimokėtinai;

6) privačių žemės sklypų savininkai – ne didesnius kaip 3 ha laisvus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie ribojasi su jų nuosavybės teise turimais žemės ūkio paskirties žemės sklypais ir yra neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kurioje pagal teritorijų planavimo dokumentus galima žemės ūkio veikla, jeigu jie neįtraukti į Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytiems investicijų projektams rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą, nereikalingi karinei infrastruktūrai, nurodytai Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 straipsnio 10 punkte nurodytame sąraše, nesiriboja su valstybiniais miškais. Su valstybiniu mišku besiribojantis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas suderinus su valstybės įmone Valstybinių miškų urėdija. Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija nederina žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo, jeigu, vadovaujantis miško įveisimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais ir teritorijų planavimo dokumentais, miško įveisimas galimas ne mažesnėje negu 40 procentų pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto dalyje. Prie vieno privačios nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo parduodamo (parduodamų) su juo besiribojančio (besiribojančių) valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (žemės sklypų) bendras plotas negali viršyti 3 ha. Pirmumo teisę pirkti šią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi su ja besiribojančio žemės sklypo savininkas – fizinis asmuo, jeigu jis ne trumpiau kaip 3 metus yra įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka arba yra įgijęs Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti ir jeigu pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamų iš žemės ūkio veiklos, arba juridinis asmuo – žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudarė daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. Kai pirkti parduodamą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, šis žemės sklypas parduodamas asmeniui, iš valstybės žemės ūkio žemės paskirties žemės sklypą įsigyjančiam pirmą kartą, o jeigu tokio nėra – nuosavybės teise valdančiam mažesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, skaičiuojant visų asmens valdomų žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotą nepriklausomai nuo to, ar šie žemės sklypai ribojasi su norimu įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu, ar ne; jeigu vienodą pirmumo teisę turinčių asmenų yra keli, skelbiamas uždaras aukcionas. Asmenys, šiame punkte nurodytu atveju įsigydami iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, negali jų įsigyti išsimokėtinai.

2¹. Vienam asmeniui šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais parduodamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų bendras plotas negali viršyti 21 ha.

3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo eiliškumas asmenims, išvardytiems šio straipsnio 2 dalyje, nustatomas Žemės reformos įstatyme.

4. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įsigyto iš valstybės pagal šį įstatymą, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo dienos. Draudimas keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį taikomas ir perleidus šį žemės sklypą tretiesiems asmenims. Nustačius, kad pagal šį įstatymą įsigyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti šią žemę už tą pačią kainą, už kurią ji buvo įsigyta iš valstybės. Valstybės teisė atpirkti ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą už tą pačią kainą, už kurią jis buvo įsigytas iš valstybės, išlieka ir perleidus šį žemės sklypą tretiesiems asmenims. Į valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sutartį įrašoma sąlyga dėl valstybės teisės atpirkti žemės ūkio paskirties žemę.

5. Jeigu pagal šį įstatymą įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kainai taikytas žemės kainą mažinantis koeficientas, asmenys, įsigiję tokią žemę, teisę perleisti ją kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus įstatymuose nustatytus žemės perleidimo valstybės nuosavybėn atvejus, įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos.

6. Šio straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų be aukciono parduodamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo kaina yra rinkos vertė, nustatyta taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualųjį turto vertinimą, padidinta 25 procentais. Jeigu be aukciono parduodamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertė, nustatyta taikant individualųjį turto vertinimą, yra mažesnė už vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą, parduodamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo kaina yra taikant masinį turto vertinimą nustatyta vertė, padidinta 25 procentais. Individualusis valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis.

7. Valstybės biudžeto pajamos, gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, paskirstomos taip:

1) 10 procentų – į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti apleistuose valstybinės žemės plotuose ar Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais žemės ūkio paskirties žemės sklypų servitutams nustatyti, ar žemės ūkio paskirties žemėje teisėtai pastatytiems statiniams ir (ar) įrenginiams išpirkti Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualųjį turto vertinimą, ar kitoms Nacionalinės žemės tarnybos funkcijoms vykdyti ir 10 procentų – į valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro sąskaitą valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbams atlikti ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant privačios žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn pasinaudojus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmumo teise;

2) 80 procentų – į Valstybės gynybos fondą.