49 straipsnis. Pareigūnų viršvalandinis darbas

1. Pareigūnai privalo vykdyti pareigūną į pareigas skiriančio asmens arba jo įgalioto asmens įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina:

1) gelbėti žmonių gyvybę ar sveikatą;

2) užtikrinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą;

3) užkirsti kelią masinėms riaušėms ar jas nutraukti;

4) užtikrinti viešąją tvarką per masinius renginius;

5) įvykdyti tarnybinę užduotį, kurios vykdymas dėl jos ypatumų negali būti sustabdytas ar nutrauktas;

6) sustiprinti valstybės sienos apsaugą;

7) ruoštis ginkluotai krašto gynybai;

8) sustiprinti svarbių valstybės objektų apsaugą;

9) užtikrinti oficialių užsienio svečių saugumą;

10) nepaprastosios padėties, karo padėties ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais;

11) kitais neatidėliotinais atvejais, kai nepavedus dirbti viršvalandžių nebūtų užtikrintas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas.

2. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais gali pavesti pareigūnams dirbti poilsio ir švenčių dienomis.

3. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, ir Statuto 33 straipsnio 7 dalyje nurodytą pareigūno šeimos narį su negalia slaugantiems pareigūnams galima pavesti dirbti viršvalandžius tik jų rašytiniu sutikimu.