74 straipsnis. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai

1. Pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos:

1) savo paties prašymu;

2) kai jam sukanka Statuto 75 straipsnyje nustatytas amžius arba baigiasi pratęstos jo tarnybos laikas;

3) kai pagal vertinimo komisijos pasiūlymą priimamas sprendimas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos;

4) kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą);

5) kai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

6) kai atsisako priesaikos;

7) kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą;

8) kai jo stažuotės rezultatai yra neatitinkantys lūkesčių;

9) kai atsiranda arba paaiškėja (jei nebuvo žinomos pareigūną priimant į vidaus tarnybą) Statuto 15 straipsnyje nurodytos aplinkybės;

10) kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo pripažįstamas neteisėtu sprendimas dėl pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą;

11) kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų;

12) savo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją;

13) kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos;

14) kai nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų, teismo sprendimu į jo einamas pareigas grąžinus anksčiau šias pareigas ėjusį pareigūną;

15) kai iš jo atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

16) pasibaigia centrinės statutinės įstaigos vadovo kadencija;

17) šalių susitarimu;

18) kai pasibaigia Statuto 49 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytos aplinkybės, dėl kurių pareigūnas iš centrinės statutinės įstaigos personalo rezervo buvo laikinai pasitelktas pareigūno tarnybinėms pareigoms atlikti grąžinant jį į vidaus tarnybą;

19) pasibaigus įstatymų nustatytam tarnybos einant tam tikras pareigas laikotarpiui, kai pareigūnas nėra paskiriamas į kitas pareigūno pareigas.

2. Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos gali pareigūną į pareigas skiriantis asmuo.