32 straipsnis. Šilumos kainodara
ŠŪĮ 32 str. · Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnis
1. Šilumos kainos yra vienanarės arba dvinarės. Šilumos vartotojas moka už suvartotą šilumos energiją pasirinktinai šilumos vienanarę arba dvinarę kainą. Jeigu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri (kombinuota), naudojanti centralizuotai pagamintą šilumą ir alternatyvią energiją ar kuro rūšį, vartotojai už šilumos perdavimo tinklu jiems tiekiamą šilumos energiją privalo atsiskaityti pagal šilumos dvinarę kainą.
2. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pagrįstomis būtinosiomis valstybės reguliuojamomis šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Šioms sąnaudoms taikomos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veiklos reguliavimo laikotarpio pagrįstos veiklos bendrojo efektyvumo užduotys nustatomos vadovaujantis Tarybos tvirtinamu Lyginamosios analizės aprašu. Su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla nesusijusios turto nuomos ir kitos sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos ar sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos kainas Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjui ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, vykdantiems bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, taikomos Tarybos tvirtinamos kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos nuostatos.
3. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant pagrįstas sąnaudas už kurą, turi būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, įsigydami elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingą biokurą, privalo kalendoriniais metais įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos. Jeigu biokuras ir (ar) gamtinės dujos buvo įsigyti nepažeidžiant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir (ar) reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, taip pat jeigu tam tikros rūšies biokuras ar jo dalis arba gamtinės dujos ar jų dalis buvo įsigyti ekonomiškai naudingiau, kuro sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą neribojamas. Jeigu naudojamas kitų rūšių biokuras, kuriuo neprekiaujama biržoje, arba jeigu buvo nustatyta, kad kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, buvo perkamas nesilaikant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų ir reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kuro įsigijimo sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę biokuro biržos kainą, vidutinę metinę biokuro kainą, vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kainą arba vidutinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kainą nustato Taryba, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka. Kito kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę tokios rūšies kuro rinkos kainą, kurią nustato Taryba.
4. Šilumos pajamų bazinis lygis ir šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas. Sprendimas dėl šilumos kainų diferencijavimo turi būti suderintas su savivaldybės taryba arba šio straipsnio 16 dalyje numatytu atveju šilumos tiekėjo įstatuose nustatyta tvarka.
5. Šilumos tiekėjų, realizuojančių ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos pajamų bazinį lygį ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nustato Taryba. Šilumos tiekėjų, realizuojančių mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos pajamų bazinį lygį nustato savivaldybės taryba.
6. Šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatomis parengia ir likus 5 mėnesiams iki nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo pabaigos teikia Tarybai ir savivaldybės institucijai šilumos pajamų bazinio lygio projektą. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų teikia Tarybai pagrįstas pastabas dėl šilumos pajamų bazinio lygio projekto. Taryba, per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos išnagrinėjusi pateiktą šilumos pajamų bazinio lygio projektą ir gautas savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, per 20 kalendorinių dienų nustato šilumos pajamų bazinį lygį Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Jeigu šilumos tiekėjas laiku nepateikia Tarybai šilumos pajamų bazinio lygio projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų šilumos pajamų baziniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamas šilumos pajamų bazinis lygis, kol Taryba patvirtina naują šilumos pajamų bazinį lygį.
7. Taryba ir savivaldybių tarybos, nustatydamos šilumos pajamų bazinį lygį, užtikrina, kad šilumos tiekėjui būtų suteiktos tinkamos paskatos diegti energetikos inovacijas ir atlikti su pagrindine veikla susijusius mokslinius tyrimus, didinti šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo efektyvumą, mažinti šilumos suvartojimo paklausą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, optimizuoti šilumos tiekimo sistemą, didinti šilumos tiekimo patikimumą, gerinti šilumos tiekėjo paslaugų kokybę, diversifikuoti šilumos gamyboje naudojamus atsinaujinančius energijos išteklius. Šioms priemonėms įgyvendinti būtinos pagrįstos sąnaudos įtraukiamos į šilumos pajamų bazinį lygį.
8. Savivaldybės taryba:
1) vadovaudamasi Tarybos nustatytu šilumos pajamų baziniu lygiu ir Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato kiekvienais metais koreguojamą šilumos pajamų metinį lygį kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Pirmaisiais šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo metais Tarybai nustačius šilumos pajamų bazinį lygį, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nustato šilumos pajamų metinį lygį pirmiesiems šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo metams. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato šilumos pajamų metinio lygio pirmiesiems šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo metams, Taryba per 30 kalendorinių dienų vienašališkai nustato šilumos pajamų metinį lygį;
2) vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato šilumos pajamų bazinį lygį ir kiekvienais metais koreguojamus šilumos pajamų metinius lygius šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus.
9. Šilumos pajamų bazinį lygį kiekvienais metais koreguoja šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika. Šilumos pajamų metinį lygį, vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato savivaldybės taryba.
10. Taryba peržiūri šilumos tiekėjo pakoreguotą šilumos pajamų bazinį lygį ir priima šio straipsnio 12 dalyje nurodytus sprendimus, kai planuojamas šilumos tiekėjo šilumos pajamų metinis lygis, nevertinant kuro ir perkamos šilumos kainų įtakos, viršija nustatytą šilumos pajamų metinį lygį 10 procentų ar daugiau arba kai Taryba savo tvirtinamame ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka atlikusi šilumos tiekėjų finansinio pajėgumo vertinimą nustato, kad šilumos tiekėjo finansinis pajėgumas yra nepakankamas, arba nustato didesnę, negu leistina, investicijų grąžą. Taryba, siekdama įsitikinti, kad šilumos tiekėjo apskaičiuotas ir nustatytas šilumos pajamų metinis lygis atitinka šio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas, turi teisę kiekvienais metais atlikti pagal Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatytą tvarką ir kriterijus pasirinktų šilumos tiekėjų šilumos pajamų metinio lygio patikrinimą.
11. Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika, parengia ir likus 3 mėnesiams iki nustatyto šilumos pajamų metinio lygio galiojimo pabaigos teikia šioje dalyje nurodytoms institucijoms pakoreguotą šilumos pajamų bazinio lygio projektą. Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, teikia pakoreguotų šilumos pajamų bazinių lygių projektus ir jų pagrindimą savivaldybės institucijai, o šio straipsnio 10 dalyje numatytu atveju – savivaldybės institucijai ir Tarybai. Šilumos tiekėjai, realizuojantys mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, teikia pakoreguotų šilumos pajamų bazinių lygių projektus ir jų pagrindimą savivaldybės institucijai. Savivaldybės taryba per 30 kalendorinių dienų nustato šilumos pajamų metinį lygį. Šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, pranešus Tarybai, kad savivaldybės taryba jam laiku nenustatė šilumos pajamų metinio lygio, Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustatyti šiam šilumos tiekėjui laikiną šilumos pajamų metinį lygį. Jeigu šilumos tiekėjas laiku nepateikia Tarybai pakoreguoto šilumos pajamų bazinio lygio projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų pakoreguotam šilumos pajamų baziniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamas šilumos pajamų metinis lygis, kol Taryba patvirtina naują šilumos pajamų metinį lygį.
12. Savivaldybės tarybos nustatytą šilumos pajamų metinį lygį šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus ir atitinkantys šio straipsnio 10 dalyje nurodytus kriterijus, pateikia Tarybai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos pajamų metinio lygio nustatymo dienos. Taryba nurodo savivaldybės tarybai esamas šilumos pajamų metinio lygio nustatymo neatitiktis. Savivaldybės taryba privalo jas pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybės tarybai nepašalinus nurodytų neatitikčių arba laiku nenustačius šilumos pajamų metinio lygio, Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustatyti laikiną šilumos pajamų metinį lygį. Jeigu šilumos tiekėjas laiku nepateikia Tarybai pakoreguoto šilumos pajamų metinio lygio projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų pakoreguotam šilumos pajamų metiniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamas šilumos pajamų metinis lygis, kol Taryba patvirtina naują šilumos pajamų metinį lygį.
13. Šilumos tiekėjas nustatytą šilumos pajamų bazinį lygį ir šilumos pajamų metinio lygio pastoviąją ir kintamąją dalis skelbia savo interneto svetainėje.
14. Savivaldybės tarybos nustatytas šilumos pajamų metinis lygis galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai naujas šilumos pajamų metinis lygis nenustatomas per šiame straipsnyje numatytus terminus. Tarybos vienašališkai nustatyti laikini šilumos pajamų metiniai lygiai galioja, kol pašalinamos Tarybos nurodytos neatitiktys, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai naujas šilumos pajamų metinis lygis nenustatomas per šiame straipsnyje numatytus terminus. Nenustačius naujo šilumos pajamų metinio lygio šiame straipsnyje numatytais terminais, galiojantis šilumos pajamų metinis lygis taikomas iki kito savivaldybės tarybos ar Tarybos sprendimo dėl šilumos pajamų metinio lygio nustatymo įsigaliojimo dienos.
15. Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Skundas dėl savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas šilumos pajamų bazinis lygis ir (ar) šilumos pajamų metinis lygis šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, Tarybai teikiamas per vieną mėnesį nuo savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo dienos. Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, kreipimasis į Tarybą nepanaikina jo teisės kreiptis į teismą. Šioje dalyje nurodyti skundai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas skundų dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio nagrinėjimo taisykles. Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus šioje dalyje nurodytus skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio, įsigalioja nuo Tarybos sprendime nurodytos datos ir turi būti vykdomi.
16. Jeigu šilumos tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris valdo skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, nustato vienodą šilumos pajamų bazinį lygį visoms šioms savivaldybėms, šilumos pajamų metinį lygį jis nustato savo įstatuose nustatyta tvarka, jį apskaičiavęs pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką. Šiuo atveju nustatant šilumos pajamų metinį lygį mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14 ir 19 dalyse numatyta šilumos pajamų metinio lygio nustatymo procedūra, o savivaldybės taryba taikant šią procedūrą nedalyvauja.
17. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas nepriklausomas šilumos gamintojas nustato šilumos pajamų metinį lygį savo įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jį pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, ir, jeigu vykdoma bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, pagal Tarybos patvirtintą kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką. Šiuo atveju nustatant šilumos pajamų metinį lygį mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 6, 8, 9, 10, 11, 12 ir 14 dalyse numatyta šilumos pajamų lygio nustatymo procedūra, o savivaldybės taryba taikant šią procedūrą nedalyvauja.
18. Karšto vandens tiekėjas, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau – Karšto vandens kainų nustatymo metodika), parengia ir teikia Tarybai ir (arba) savivaldybės institucijai karšto vandens kainos dedamųjų projektą. Jeigu karšto vandens tiekėjas yra ir šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, arba tiekia karštą vandenį šio šilumos tiekėjo teritorijoje, savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Tarybai karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Taryba, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustato karšto vandens kainos dedamąsias Karšto vandens kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Kitiems karšto vandens tiekėjams karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių tarybos. Karšto vandens tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris tiekia karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, nustato karšto vandens kainų dedamąsias savo įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir suderinęs su Taryba. Ginčus ir skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybės taryba, skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybės taryba, skundai nagrinėjami mutatis mutandis šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu karšto vandens tiekėjas laiku nepateikia Tarybai karšto vandens kainos dedamųjų projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų karšto vandens kainos dedamosioms nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamos karšto vandens kainos dedamosios, kol Taryba patvirtina ir (ar) suderinta naujas karšto vandens kainos dedamąsias.
19. Konkurenciniams šilumos vartotojams nustatomas šilumos pajamų bazinis lygis, kuris turi padengti šilumos gamybos ir individualias šilumos perdavimo sąnaudas. Šį šilumos pajamų bazinį lygį nustato šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija. Jeigu nėra nustatytas kitas šilumos pajamų bazinis lygis, konkurenciniai šilumos vartotojai už suvartotą šilumą atsiskaito kitiems šilumos vartotojams nustatytomis šilumos kainomis.
20. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Tarybos tvirtinama daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika, ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nustato daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus.
21. Šilumos tiekėjas, atsižvelgdamas į naudojamo kuro ir įsigytos šilumos ir elektros energijos sąnaudų pokyčius, gali priimti sprendimą šilumos kainą perskaičiuoti rečiau negu kas mėnesį.
22. Savivaldybės institucija kontroliuoja, ar šilumos tiekėjas teisingai skaičiuoja ir taiko šilumos ir karšto vandens kainas. Savivaldybės institucija, nustačiusi, kad šilumos tiekėjo, realizuojančio ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, skaičiuojamos ir taikomos šilumos ir (ar) karšto vandens kainos neatitinka nustatytų šilumos ir (ar) karšto vandens kainų, kreipiasi į Tarybą dėl atsakomybės taikymo.
23. Duomenis apie įsigyto kuro kainas šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir nepriklausomi šilumos gamintojai Tarybai ir (arba) savivaldybės institucijai pateikia iki kiekvieno mėnesio 10 dienos.
24. Taryba iki sausio mėnesio 20 dienos apskaičiuoja vidutinę metinę biokuro, vidutinę metinę biokuro biržos, vidutinę metinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, ir vidutinę metinę gamtinių dujų biržos kainas ir apie jas viešai informuoja.
25. Taryba ir savivaldybės institucija šilumos pajamų bazinio lygio ar šilumos pajamų metinio lygio skaičiavimo metu patikrina, ar šilumos tiekėjas teisingai skaičiavo šilumos ir karšto vandens kainų kintamosios dedamosios dydį ir kaip taikė šilumos ir karšto vandens kainas.
Nuo 2026-11-01 bus taip
Jau priimtas, bet dar neįsigaliojęs tekstas (Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-11-01 iki 2027-04-30).
Straipsnis ilgas – rodomos tik besikeičiančios dalys (žr. „Kas keičiasi“). Visą tekstą rasite e-tar.lt ↗.
Kas keičiasi (2)
pakeista: 3. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant pagrįstas sąnaudas už kurą, turi būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, įsigydami elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingą biokurą, privalo kalendoriniais metais įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos. Jeigu biokuras ir (ar) gamtinės dujos buvo įsigyti nepažeidžiant Energijos energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų biržoje ir (ar) reikalavimo įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, gamtinių dujų biržoje, taip pat jeigu tam tikros rūšies biokuras ar jo dalis arba gamtinės dujos ar jų dalis buvo įsigyti ekonomiškai naudingiau, naudingiau arba kai energijos išteklių biržoje ir (ar) gamtinių dujų biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos kuro rūšies kiekio ar jo dalies, kuro sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą neribojamas. Jeigu naudojamas kitų rūšių biokuras, kuriuo neprekiaujama energijos išteklių biržoje, arba jeigu buvo nustatyta, kad kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, buvo perkamas nesilaikant Energijos ne energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų biržoje ir reikalavimo (ar) gamtinių dujų biržoje, išskyrus, kai energijos išteklių biržoje ir (ar) gamtinių dujų biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti biokurą, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, reikalingo atitinkamos kuro rūšies kiekio ar jo dalies, kuro įsigijimo sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę kalendorinių metų ketvirčio biokuro biržos kainą, vidutinę metinę kalendorinių metų ketvirčio biokuro kainą, kainą arba vidutinę metinę kalendorinių metų ketvirčio gamtinių dujų biržos kainą arba vidutinę biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kainą kainą, o šias kainas nustato Taryba, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka. Kito kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę metinę kalendorinių metų ketvirčio tokios rūšies kuro rinkos kainą, kurią nustato Taryba. Taryba, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka. Jeigu šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, neįvykdo reikalavimo įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, trūkstamo kuro kiekio sąnaudos ribojamos pagal vidutinę kalendorinių metų ketvirčio biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kainą, kurią nustato Taryba, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka.
pakeista: 24. Taryba iki sausio mėnesio 20 dienos apskaičiuoja vidutinę metinę kalendorinių metų ketvirčio biokuro, vidutinę metinę kalendorinių metų ketvirčio biokuro biržos, vidutinę metinę kalendorinių metų ketvirčio biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, ir vidutinę metinę kalendorinių metų ketvirčio gamtinių dujų biržos ir vidutinę kalendorinių metų ketvirčio kito kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, kainas ir apie jas iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos viešai informuoja.
Kitos šio straipsnio redakcijos šiame tekste (1)
Redakcija
1. Šilumos kainos yra vienanarės arba dvinarės. Šilumos vartotojas moka už suvartotą šilumos energiją pasirinktinai šilumos vienanarę arba dvinarę kainą. Jeigu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri (kombinuota), naudojanti centralizuotai pagamintą šilumą ir alternatyvią energiją ar kuro rūšį, vartotojai už šilumos perdavimo tinklu jiems tiekiamą šilumos energiją privalo atsiskaityti pagal šilumos dvinarę kainą.
2. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo pagrįstomis būtinosiomis valstybės reguliuojamomis šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Šioms sąnaudoms taikomos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veiklos reguliavimo laikotarpio pagrįstos veiklos bendrojo efektyvumo užduotys nustatomos vadovaujantis Tarybos tvirtinamu Lyginamosios analizės aprašu. Su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla nesusijusios turto nuomos ir kitos sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos ar sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos kainas Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjui ir šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, vykdantiems bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, taikomos Tarybos tvirtinamos kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos nuostatos.
3. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant pagrįstas sąnaudas už kurą, turi būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, įsigydami elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingą biokurą, privalo kalendoriniais metais įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos. Jeigu biokuras ir (ar) gamtinės dujos buvo įsigyti energijos išteklių biržoje ir (ar) gamtinių dujų biržoje, taip pat jeigu tam tikros rūšies biokuras ar jo dalis arba gamtinės dujos ar jų dalis buvo įsigyti ekonomiškai naudingiau arba kai energijos išteklių biržoje ir (ar) gamtinių dujų biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos kuro rūšies kiekio ar jo dalies, kuro sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą neribojamas. Jeigu naudojamas kitų rūšių biokuras, kuriuo neprekiaujama energijos išteklių biržoje, arba jeigu kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, buvo perkamas ne energijos išteklių biržoje ir (ar) gamtinių dujų biržoje, išskyrus, kai energijos išteklių biržoje ir (ar) gamtinių dujų biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos kuro rūšies kiekio ar jo dalies, kuro įsigijimo sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę kalendorinių metų ketvirčio biokuro biržos kainą, vidutinę kalendorinių metų ketvirčio biokuro kainą arba vidutinę kalendorinių metų ketvirčio gamtinių dujų biržos kainą, o šias kainas nustato Taryba, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka. Kito kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę kalendorinių metų ketvirčio tokios rūšies kuro rinkos kainą, kurią nustato Taryba, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka. Jeigu šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus, neįvykdo reikalavimo įsigyti ne mažiau kaip 30 procentų biokuro, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, trūkstamo kuro kiekio sąnaudos ribojamos pagal vidutinę kalendorinių metų ketvirčio biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, kainą, kurią nustato Taryba, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka.
4. Šilumos pajamų bazinis lygis ir šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas. Sprendimas dėl šilumos kainų diferencijavimo turi būti suderintas su savivaldybės taryba arba šio straipsnio 16 dalyje numatytu atveju šilumos tiekėjo įstatuose nustatyta tvarka.
5. Šilumos tiekėjų, realizuojančių ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos pajamų bazinį lygį ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nustato Taryba. Šilumos tiekėjų, realizuojančių mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos pajamų bazinį lygį nustato savivaldybės taryba.
6. Šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatomis parengia ir likus 5 mėnesiams iki nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo pabaigos teikia Tarybai ir savivaldybės institucijai šilumos pajamų bazinio lygio projektą. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų teikia Tarybai pagrįstas pastabas dėl šilumos pajamų bazinio lygio projekto. Taryba, per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos išnagrinėjusi pateiktą šilumos pajamų bazinio lygio projektą ir gautas savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, per 20 kalendorinių dienų nustato šilumos pajamų bazinį lygį Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Jeigu šilumos tiekėjas laiku nepateikia Tarybai šilumos pajamų bazinio lygio projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų šilumos pajamų baziniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamas šilumos pajamų bazinis lygis, kol Taryba patvirtina naują šilumos pajamų bazinį lygį.
7. Taryba ir savivaldybių tarybos, nustatydamos šilumos pajamų bazinį lygį, užtikrina, kad šilumos tiekėjui būtų suteiktos tinkamos paskatos diegti energetikos inovacijas ir atlikti su pagrindine veikla susijusius mokslinius tyrimus, didinti šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo efektyvumą, mažinti šilumos suvartojimo paklausą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, optimizuoti šilumos tiekimo sistemą, didinti šilumos tiekimo patikimumą, gerinti šilumos tiekėjo paslaugų kokybę, diversifikuoti šilumos gamyboje naudojamus atsinaujinančius energijos išteklius. Šioms priemonėms įgyvendinti būtinos pagrįstos sąnaudos įtraukiamos į šilumos pajamų bazinį lygį.
8. Savivaldybės taryba:
1) vadovaudamasi Tarybos nustatytu šilumos pajamų baziniu lygiu ir Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato kiekvienais metais koreguojamą šilumos pajamų metinį lygį kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Pirmaisiais šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo metais Tarybai nustačius šilumos pajamų bazinį lygį, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nustato šilumos pajamų metinį lygį pirmiesiems šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo metams. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato šilumos pajamų metinio lygio pirmiesiems šilumos pajamų bazinio lygio galiojimo metams, Taryba per 30 kalendorinių dienų vienašališkai nustato šilumos pajamų metinį lygį;
2) vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato šilumos pajamų bazinį lygį ir kiekvienais metais koreguojamus šilumos pajamų metinius lygius šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus.
9. Šilumos pajamų bazinį lygį kiekvienais metais koreguoja šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika. Šilumos pajamų metinį lygį, vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato savivaldybės taryba.
10. Taryba peržiūri šilumos tiekėjo pakoreguotą šilumos pajamų bazinį lygį ir priima šio straipsnio 12 dalyje nurodytus sprendimus, kai planuojamas šilumos tiekėjo šilumos pajamų metinis lygis, nevertinant kuro ir perkamos šilumos kainų įtakos, viršija nustatytą šilumos pajamų metinį lygį 10 procentų ar daugiau arba kai Taryba savo tvirtinamame ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka atlikusi šilumos tiekėjų finansinio pajėgumo vertinimą nustato, kad šilumos tiekėjo finansinis pajėgumas yra nepakankamas, arba nustato didesnę, negu leistina, investicijų grąžą. Taryba, siekdama įsitikinti, kad šilumos tiekėjo apskaičiuotas ir nustatytas šilumos pajamų metinis lygis atitinka šio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas, turi teisę kiekvienais metais atlikti pagal Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatytą tvarką ir kriterijus pasirinktų šilumos tiekėjų šilumos pajamų metinio lygio patikrinimą.
11. Šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika, parengia ir likus 3 mėnesiams iki nustatyto šilumos pajamų metinio lygio galiojimo pabaigos teikia šioje dalyje nurodytoms institucijoms pakoreguotą šilumos pajamų bazinio lygio projektą. Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, teikia pakoreguotų šilumos pajamų bazinių lygių projektus ir jų pagrindimą savivaldybės institucijai, o šio straipsnio 10 dalyje numatytu atveju – savivaldybės institucijai ir Tarybai. Šilumos tiekėjai, realizuojantys mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, teikia pakoreguotų šilumos pajamų bazinių lygių projektus ir jų pagrindimą savivaldybės institucijai. Savivaldybės taryba per 30 kalendorinių dienų nustato šilumos pajamų metinį lygį. Šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, pranešus Tarybai, kad savivaldybės taryba jam laiku nenustatė šilumos pajamų metinio lygio, Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustatyti šiam šilumos tiekėjui laikiną šilumos pajamų metinį lygį. Jeigu šilumos tiekėjas laiku nepateikia Tarybai pakoreguoto šilumos pajamų bazinio lygio projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų pakoreguotam šilumos pajamų baziniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamas šilumos pajamų metinis lygis, kol Taryba patvirtina naują šilumos pajamų metinį lygį.
12. Savivaldybės tarybos nustatytą šilumos pajamų metinį lygį šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus ir atitinkantys šio straipsnio 10 dalyje nurodytus kriterijus, pateikia Tarybai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos pajamų metinio lygio nustatymo dienos. Taryba nurodo savivaldybės tarybai esamas šilumos pajamų metinio lygio nustatymo neatitiktis. Savivaldybės taryba privalo jas pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybės tarybai nepašalinus nurodytų neatitikčių arba laiku nenustačius šilumos pajamų metinio lygio, Taryba įgyja teisę vienašališkai per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustatyti laikiną šilumos pajamų metinį lygį. Jeigu šilumos tiekėjas laiku nepateikia Tarybai pakoreguoto šilumos pajamų metinio lygio projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų pakoreguotam šilumos pajamų metiniam lygiui nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamas šilumos pajamų metinis lygis, kol Taryba patvirtina naują šilumos pajamų metinį lygį.
13. Šilumos tiekėjas nustatytą šilumos pajamų bazinį lygį ir šilumos pajamų metinio lygio pastoviąją ir kintamąją dalis skelbia savo interneto svetainėje.
14. Savivaldybės tarybos nustatytas šilumos pajamų metinis lygis galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai naujas šilumos pajamų metinis lygis nenustatomas per šiame straipsnyje numatytus terminus. Tarybos vienašališkai nustatyti laikini šilumos pajamų metiniai lygiai galioja, kol pašalinamos Tarybos nurodytos neatitiktys, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai naujas šilumos pajamų metinis lygis nenustatomas per šiame straipsnyje numatytus terminus. Nenustačius naujo šilumos pajamų metinio lygio šiame straipsnyje numatytais terminais, galiojantis šilumos pajamų metinis lygis taikomas iki kito savivaldybės tarybos ar Tarybos sprendimo dėl šilumos pajamų metinio lygio nustatymo įsigaliojimo dienos.
15. Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Skundas dėl savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas šilumos pajamų bazinis lygis ir (ar) šilumos pajamų metinis lygis šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, Tarybai teikiamas per vieną mėnesį nuo savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo dienos. Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, kreipimasis į Tarybą nepanaikina jo teisės kreiptis į teismą. Šioje dalyje nurodyti skundai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas skundų dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio nagrinėjimo taisykles. Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus šioje dalyje nurodytus skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos pajamų bazinio lygio ir (ar) šilumos pajamų metinio lygio, įsigalioja nuo Tarybos sprendime nurodytos datos ir turi būti vykdomi.
16. Jeigu šilumos tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris valdo skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, nustato vienodą šilumos pajamų bazinį lygį visoms šioms savivaldybėms, šilumos pajamų metinį lygį jis nustato savo įstatuose nustatyta tvarka, jį apskaičiavęs pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką. Šiuo atveju nustatant šilumos pajamų metinį lygį mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14 ir 19 dalyse numatyta šilumos pajamų metinio lygio nustatymo procedūra, o savivaldybės taryba taikant šią procedūrą nedalyvauja.
17. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas nepriklausomas šilumos gamintojas nustato šilumos pajamų metinį lygį savo įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jį pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką, ir, jeigu vykdoma bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, pagal Tarybos patvirtintą kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką. Šiuo atveju nustatant šilumos pajamų metinį lygį mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 6, 8, 9, 10, 11, 12 ir 14 dalyse numatyta šilumos pajamų lygio nustatymo procedūra, o savivaldybės taryba taikant šią procedūrą nedalyvauja.
18. Karšto vandens tiekėjas, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta karšto vandens kainų nustatymo metodika (toliau – Karšto vandens kainų nustatymo metodika), parengia ir teikia Tarybai ir (arba) savivaldybės institucijai karšto vandens kainos dedamųjų projektą. Jeigu karšto vandens tiekėjas yra ir šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, arba tiekia karštą vandenį šio šilumos tiekėjo teritorijoje, savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Tarybai karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Taryba, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 kalendorinių dienų jų negavusi, per 30 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo dienos nustato karšto vandens kainos dedamąsias Karšto vandens kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Kitiems karšto vandens tiekėjams karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių tarybos. Karšto vandens tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris tiekia karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, nustato karšto vandens kainų dedamąsias savo įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir suderinęs su Taryba. Ginčus ir skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybės taryba, skundus dėl karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Karšto vandens tiekėjo, kuriam karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybės taryba, skundai nagrinėjami mutatis mutandis šio straipsnio 15 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu karšto vandens tiekėjas laiku nepateikia Tarybai karšto vandens kainos dedamųjų projekto ir (ar) laiku ar tinkamai nepateikia visų karšto vandens kainos dedamosioms nustatyti reikalingų dokumentų, galioja esamos karšto vandens kainos dedamosios, kol Taryba patvirtina ir (ar) suderinta naujas karšto vandens kainos dedamąsias.
19. Konkurenciniams šilumos vartotojams nustatomas šilumos pajamų bazinis lygis, kuris turi padengti šilumos gamybos ir individualias šilumos perdavimo sąnaudas. Šį šilumos pajamų bazinį lygį nustato šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija. Jeigu nėra nustatytas kitas šilumos pajamų bazinis lygis, konkurenciniai šilumos vartotojai už suvartotą šilumą atsiskaito kitiems šilumos vartotojams nustatytomis šilumos kainomis.
20. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Tarybos tvirtinama daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika, ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nustato daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus.
21. Šilumos tiekėjas, atsižvelgdamas į naudojamo kuro ir įsigytos šilumos ir elektros energijos sąnaudų pokyčius, gali priimti sprendimą šilumos kainą perskaičiuoti rečiau negu kas mėnesį.
22. Savivaldybės institucija kontroliuoja, ar šilumos tiekėjas teisingai skaičiuoja ir taiko šilumos ir karšto vandens kainas. Savivaldybės institucija, nustačiusi, kad šilumos tiekėjo, realizuojančio ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, skaičiuojamos ir taikomos šilumos ir (ar) karšto vandens kainos neatitinka nustatytų šilumos ir (ar) karšto vandens kainų, kreipiasi į Tarybą dėl atsakomybės taikymo.
23. Duomenis apie įsigyto kuro kainas šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir nepriklausomi šilumos gamintojai Tarybai ir (arba) savivaldybės institucijai pateikia iki kiekvieno mėnesio 10 dienos.
24. Taryba apskaičiuoja vidutinę kalendorinių metų ketvirčio biokuro, vidutinę kalendorinių metų ketvirčio biokuro biržos, vidutinę kalendorinių metų ketvirčio biokuro biržos produkto, kurio gamybai kaip žaliava naudojamos miško kirtimo liekanos, vidutinę kalendorinių metų ketvirčio gamtinių dujų biržos ir vidutinę kalendorinių metų ketvirčio kito kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, kainas ir apie jas iki kito ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės dienos viešai informuoja.
25. Taryba ir savivaldybės institucija šilumos pajamų bazinio lygio ar šilumos pajamų metinio lygio skaičiavimo metu patikrina, ar šilumos tiekėjas teisingai skaičiavo šilumos ir karšto vandens kainų kintamosios dedamosios dydį ir kaip taikė šilumos ir karšto vandens kainas.