21 straipsnis. Pensijų turto investavimo ypatumai
PKĮ 21 str. · Pensijų kaupimo įstatymo 21 straipsnis
1. Pensijų turtą gali sudaryti tik tokie perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, kurie nustatyti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme ir kurie įtraukti į prekybą rinkose, pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą laikomose reguliuojamomis ir veikiančiose valstybėje narėje, ar kurie yra įtraukti į prekybą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje esančioje reguliuojamoje rinkoje, veikiančioje pagal nustatytas taisykles, pripažintoje ir visuomenei prieinamoje, jeigu ši rinka yra nurodyta pensijų fondo taisyklėse. Pensijų turtą taip pat gali sudaryti išleidžiami nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose yra nustatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos perleidžiamuosius vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje ne vėliau kaip per vienus metus nuo jų išleidimo (jeigu tokia rinka yra ne valstybėje narėje, ji turi būti nurodyta pensijų fondo taisyklėse). Pensijų turtą gali sudaryti Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 491 straipsnio 1 dalyje nurodytos išvestinės finansinės priemonės, laikantis Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 47 straipsnyje nustatytų investicinių priemonių portfelio diversifikavimo reikalavimų ir 491 straipsnyje nustatytų investavimo į išvestines finansines priemones reikalavimų.
2. Į kitą turtą pensijų turtas investuojamas Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka.
3. Iki 20 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų gali būti investuojama į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų neatitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas, jeigu tokie kolektyvinio investavimo subjektai atitinka šias sąlygas:
1) kolektyvinio investavimo subjektas ir (ar) jo valdytojas yra autorizuotas (licencijuotas, jam suteiktas leidimas veikti ar dėl jo atliktas analogiško pobūdžio veiksmas), o jo priežiūrą, kuri turi būti ne mažiau griežta negu Lietuvos banko vykdoma specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų priežiūra, atlieka atitinkamos šalies priežiūros institucija;
2) priežiūros institucija dvišalio susitarimo pagrindu bendradarbiauja su atitinkama užsienio valstybės priežiūros institucija, jeigu ši valstybė nėra valstybė narė arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė.
4. Į kiekvieną iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančių kolektyvinio investavimo subjektų gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai pensijų fondo grynųjų aktyvų.
5. Likus mažiau kaip 10 metų iki planuojamo tikslinės grupės pensijų fondo likvidavimo pagal šio įstatymo 18 straipsnį dienos, nauji sandoriai dėl tikslinės grupės pensijų fondo turto investavimo į Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 9–11 punktuose nustatytus investavimo objektus negali būti sudaromi.
6. Pensijų fondo turtą investuojant pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme nustatytus reikalavimus ir tvarką, pensijų kaupimo bendrovėms taikomos Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 71 straipsnyje nustatytos profesinės civilinės atsakomybės rizikos valdymo priemonės.