139 straipsnis. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektų pagrindinės investavimo taisyklės ir ypatumai

1. Jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip, nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turto investavimui netaikomi šio įstatymo 22 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 79 straipsnyje, išskyrus 79 straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą, 80 ir 81 straipsniuose, 86 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai, 119 straipsnis, 22 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įkeisti investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą. Draudžiama skolinti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto turtą, garantuoti ar laiduoti juo už kitų asmenų įsipareigojimus, išskyrus specialios paskirties bendroves arba bendroves, į kurias investuoja nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektai, jeigu tokios bendrovės turtas investuojamas į šio įstatymo 131 straipsnyje nurodytus reikalavimus atitinkantį nekilnojamąjį turtą ir tenkinamos šios dvi sąlygos:

1) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto skolinama lėšų suma, suteikiama garantija ar laidavimas sudaro ne didesnę bendrovei teikiamos paskolos, garantijos ar laidavimo sumos dalį nei nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektui nuosavybės teise priklausančių akcijų dalis tos bendrovės įstatiniame kapitale arba šio įstatymo 153 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju – pasirašytajame kapitale;

2) tai bendrovei paskolintų lėšų, garantijos ir laidavimo bendra suma neviršija 50 procentų kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės.

2. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas, kurio valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, ar nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė užtikrina atitiktį šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytiems reikalavimams visą paskolos, garantijos ir laidavimo suteikimo laikotarpį.

3. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektas neprivalo naudoti lyginamojo indekso.

4. Nekilnojamojo turto objekto įsigijimo kaina negali būti daug didesnė, o pardavimo kaina – daug mažesnė už tą, kurią nustatė šio įstatymo 138 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo turto vertintojas. Dideliu kainos skirtumu laikytina kaina, kuri daugiau negu 15 procentų skiriasi nuo turto vertintojo (vertintojų) nustatytos nekilnojamojo turto objekto vertės. Valdymo įmonė, valdanti nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektą, išskirtiniais atvejais, kai tai nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesų, turi teisę sudaryti nekilnojamojo turto objekto pirkimo ar pardavimo sandorį, kurio kaina viršija šioje dalyje nustatytą didžiausią leidžiamą kainų skirtumą.

5. Valdymo įmonė, valdanti kolektyvinio investavimo subjektą, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita gali skolintis iki 80 procentų nekilnojamojo turto vertės kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose iš anksto nustatytam terminui.