84 straipsnis. Investavimas į išvestines finansines priemones

1. Leidžiama investuoti tik į išvestines finansines priemones (įskaitant ir tas, kurios suteikia teisę tik gauti pinigus), kurios atitinka šias sąlygas:

1) jos yra įtrauktos į prekybą šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytose rinkose arba jomis prekiaujama už pirmiau nurodytų rinkų ribų;

2) jos yra susietos su šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nurodytomis investicinėmis priemonėmis, finansiniais indeksais, palūkanų normomis, valiutomis ar valiutos kursais, į kuriuos, kaip nurodyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose, kolektyvinio investavimo subjektas turi teisę investuoti;

3) kita šalis sandoriuose, sudarytuose už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, atitinka priežiūros institucijos nustatytus kriterijus ir jai yra taikoma riziką ribojanti priežiūra;

4) priemones, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, kiekvieną dieną galima patikrinti, patikimai ir tiksliai įvertinti ir bet kuriuo metu parduoti ar kitaip atlyginamai realizuoti jų tikrąja verte.

2. Valdymo įmonė privalo:

1) riziką valdyti taip, kad galėtų bet kuriuo metu stebėti ir skaičiuoti pozicijų riziką ir jos poveikį bendrai investicinių priemonių portfelio rizikai;

2) tiksliai ir nepriklausomai vertinti išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama už šio įstatymo 79 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, vertę;

3) priežiūros institucijos nustatyta tvarka pateikti jai informaciją apie išvestinių finansinių priemonių rūšis, dėl jų kylančią riziką, kiekybines ribas ir metodus, kuriais vertinama su išvestinių finansinių priemonių sandoriais susijusi kiekvieno kolektyvinio investavimo subjekto rizika.

3. Priežiūros institucija nustato tvarką, kaip valdymo įmonė, siekdama veiksmingai valdyti investicinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti investicines ir kitas priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar investicinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytų investavimo tikslų.

4. Pagal sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių prisiimtas rizikos mastas negali būti didesnis už kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertę. Skaičiuojant rizikos mastą, turi būti atsižvelgiama į išvestinės finansinės priemonės vertę skaičiavimo metu, į sandorio šalies riziką, į būsimus rinkos pasikeitimus ir laiką, kurio reikia įsipareigojimams įvykdyti, ir į tai, kad išvestinė finansinė priemonė įeina į perleidžiamojo vertybinio popieriaus ar pinigų rinkos priemonės sudėtį. Į išvestines finansines priemones gali būti investuota iki 35 procentų kolektyvinio investavimo subjekto aktyvų vertės, bet tik tuo atveju, jeigu nebus viršytos šio įstatymo 80 straipsnyje nustatytos ribos. Nustatant, ar neviršytos šio įstatymo 80 straipsnyje nustatytos ribos, investicijos į su indeksu susietas išvestines finansines priemones skaičiuojamos atskirai.

5. Rizikos mastas sandoriuose dėl išvestinių finansinių priemonių, sudarytuose už šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų rinkų ribų, negali būti didesnis kaip 5 procentai kolektyvinio investavimo subjekto grynųjų aktyvų vertės, o tuo atveju, jeigu kita sandorio šalis yra šio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kredito įstaiga, – ne didesnis kaip 10 procentų grynųjų aktyvų vertės.