26 straipsnis. Rizikos valdymas

1. Draudimo ar perdraudimo įmonėje privalo būti nustatyta veiksminga rizikos valdymo sistema, kurią sudaro strategijos, procesai ir ataskaitų teikimo tvarka, būtini nuolatiniam kylančių ar galinčių kilti rizikų (tiek individualiu, tiek agreguotu lygiu) ir šių rizikų sąveikos nustatymui, vertinimui, stebėjimui, valdymui ir pranešimui apie jas.

2. Rizikos valdymo sistema turi būti tinkamai įtraukta į draudimo ar perdraudimo įmonės organizacinę struktūrą ir sprendimų priėmimo procesus. Priežiūros ir valdymo organų nariai, vadovaujamąsias pareigas einantys ar kitas pagrindines funkcijas atliekantys asmenys turi būti tinkamai įtraukti į rizikos valdymo sistemą.

3. Rizikos valdymo sistema privalo apimti tiek rizikas, nurodytas šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje, tiek ir kitas, apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą neįtraukiamas arba iš dalies įtraukiamas, rizikas.

4. Rizikos valdymo sistema privalo apimti bent šias sritis, kurios turi būti apibūdintos rizikos valdymo politikos apraše:

1) draudimo rizikos prisiėmimą ir atidėjinių sudarymą;

2) turto ir įsipareigojimų valdymą;

3) investicijas, visų pirma išvestinių ir panašių finansinių priemonių naudojimą;

4) likvidumo ir rizikos koncentracijos valdymą;

5) operacinės rizikos valdymą;

6) perdraudimą ir kitas rizikos mažinimo priemones.

5. Draudimo ar perdraudimo įmonė, taikanti nerizikingų palūkanų normų kreivės suderinimo korekciją (toliau – suderinimo korekcija) arba nerizikingų palūkanų normų kreivės svyravimų korekciją (toliau – svyravimų korekcija), kurios apskaičiuojamos priežiūros institucijos nustatyta draudimo ir (ar) perdraudimo techninių atidėjinių (toliau – techniniai atidėjiniai) skaičiavimo tvarka, rengia likvidumo planą, kuriame numato su turtu ir įsipareigojimais, kuriems pritaikytos šios korekcijos, susijusius pinigų srautus.

6. Draudimo ir perdraudimo įmonė, atlikdama turto ir įsipareigojimų valdymą, reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, atlieka:

1) techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo prielaidoms, kuriomis grindžiama nerizikingų palūkanų normų kreivės ekstrapoliacija, taikoma priežiūros institucijos nustatyta techninių atidėjinių skaičiavimo tvarka, vertinimą;

2) kai taikoma suderinimo korekcija, techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo prielaidoms, kuriomis grindžiamas suderinimo korekcijos apskaičiavimas, įskaitant fundamentaliojo skirtumo apskaičiavimą, turto priverstinio pardavimo poveikio tinkamoms nuosavoms lėšoms mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti, techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo priskirtojo turto portfelio sudėties pokyčiams ir suderinimo korekcijos sumažinimo iki nulio poveikio vertinimą;

3) kai taikoma svyravimų korekcija, techninių atidėjinių ir tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti jautrumo prielaidoms, kuriomis grindžiamas svyravimų korekcijos apskaičiavimas, turto priverstinio pardavimo poveikio tinkamoms nuosavoms lėšoms mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti ir svyravimų korekcijos sumažinimo iki nulio poveikio vertinimą.

7. Draudimo ar perdraudimo įmonė atliktų šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vertinimų rezultatus pateikia priežiūros institucijai metinėje ataskaitoje.

8. Jeigu suderinimo korekcijos arba svyravimų korekcijos sumažinimas iki nulio sukeltų neatitiktį mokumo kapitalo reikalavimui, draudimo ir perdraudimo įmonė priežiūros institucijai kartu pateikia priemonių, kurias ji galėtų tokiomis aplinkybėmis taikyti siekdama atkurti tinkamų nuosavų lėšų mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimui padengti lygį arba sumažinti veiklos riziką, kad būtų tenkinamas mokumo kapitalo reikalavimas, analizės rezultatus.

9. Kai taikoma svyravimų korekcija, rašytinės rizikos valdymo politikos aprašas turi apimti kriterijų, kuriais vadovaujantis taikoma svyravimo korekcija, taikymo politiką.

10. Draudimo ar perdraudimo įmonė, kuri apskaičiuodama techninius atidėjinius ir mokumo kapitalo reikalavimą remiasi išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos – pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 registruotos ar sertifikuotos kredito reitingų agentūros arba, kai šis reglamentas netaikomas, kredito reitingus nustatančio centrinio banko – teikiamais kredito rizikos vertinimo rezultatais, valdydama riziką turi vengti automatiško išorinio vertinimo rezultatų taikymo ir, jeigu yra galimybė taikyti kitų vertinimų rezultatus, tikrinti, ar išorinio kredito rizikos vertinimo rezultatai yra tinkami.

11. Investavimo rizika turi būti valdoma taip, kad įmonė atitiktų šio įstatymo 42 straipsnyje bei priežiūros institucijos ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

12. Draudimo ir perdraudimo įmonės, naudojančios patvirtintą dalinį ar visišką vidaus modelį, rizikos valdymo funkcija apima šias papildomas užduotis:

1) parengti ir įgyvendinti vidaus modelį;

2) išbandyti ir patvirtinti vidaus modelį;

3) įforminti vidaus modelį ir bet kokius vėlesnius jo pakeitimus dokumentais;

4) analizuoti vidaus modelio veikimą ir rengti suvestines jo veikimo rezultatų ataskaitas;

5) teikti administravimo, valdymo ar priežiūros organui informaciją apie vidaus modelio veikimą nurodant tobulintinas sritis ir apie pastangų tobulinant anksčiau nustatytas silpnąsias vietas pažangą.

13. Rizikos valdymo sistema privalo apimti savo rizikos ir mokumo vertinimą.

14. Draudimo ar perdraudimo įmonė, atlikdama savo rizikos ir mokumo vertinimą, privalo:

1) apskaičiuoti bendrą kapitalo poreikį atsižvelgdama į specifinį įmonės rizikos pobūdį, įmonėje patvirtintas rizikos tolerancijos ribas ir verslo plane nustatytą įmonės strategiją;

2) nustatyti, ar užtikrinama nuolatinė atitiktis teisės aktuose nustatytiems mokumo kapitalo, minimalaus kapitalo ir techninių atidėjinių reikalavimams;

3) nustatyti, ar įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, pagal kurias yra apskaičiuotas mokumo kapitalo reikalavimas taikant standartinę formulę, visišką ar dalinį vidaus modelį.

15. Šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nustatytais tikslais draudimo ar perdraudimo įmonėje turi būti įdiegti rizikos pobūdžiui, mastui ar sudėtingumui proporcingi procesai, leidžiantys tinkamai nustatyti ir įvertinti riziką, kuri kils ar gali kilti trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi atskleisti metodus, kuriuos taikė atlikdama vertinimą.

16. Draudimo ar perdraudimo įmonė, taikanti suderinimo korekciją, svyravimų korekciją arba pereinamojo laikotarpio priemones nerizikingų palūkanų normoms ar techniniams atidėjiniams, šio straipsnio 14 dalies 2 punkte nustatytą vertinimą atlieka tiek atsižvelgdama į šias korekcijas ar pereinamojo laikotarpio priemones, tiek į jas neatsižvelgdama.

17. Vidaus modelį naudojanti draudimo ar perdraudimo įmonė, atlikdama vertinimą pagal šio straipsnio 14 dalies 3 punktą, turi perkalibruoti vidinius rizikos parametrus pagal mokumo kapitalo reikalavimo kalibravimui keliamus reikalavimus.

18. Savo rizikos ir mokumo vertinimas yra sudedamoji verslo strategijos dalis. Draudimo ar perdraudimo įmonė, priimdama strateginius sprendimus, privalo atsižvelgti į savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus.

19. Draudimo ar perdraudimo įmonė šio straipsnio 14 dalyje nurodytą vertinimą turi atlikti reguliariai, o nustačiusi reikšmingus rizikos pobūdžio pokyčius – nedelsdama. Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai kiekvieno savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus.

20. Apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą, neatsižvelgiama į savo rizikos ir mokumo įvertinimą.

21. Rizikos valdymo funkcijos vykdymas draudimo ar perdraudimo įmonėje yra organizuojamas taip, kad rizikos valdymo sistema būtų tinkamai įgyvendinta.

22. Draudimo ar perdraudimo įmonė turi paskirti asmenį, atsakingą už rizikos valdymo funkcijos įgyvendinimą. Asmens funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę nustato draudimo ar perdraudimo įmonės vidaus teisės aktai, draudimo ar perdraudimo įmonės ir paslaugų teikėjo (veiklos rangos) sutartis, jeigu šioms funkcijoms atlikti pasitelkiamas trečiasis asmuo.