63 straipsnis. Grupės priežiūros institucija

1. Grupės priežiūros institucija, atsakinga už grupės priežiūrą ir priežiūros institucijų veiklos koordinavimą, paskiriama iš atitinkamų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų.

2. Jeigu priežiūros institucija prižiūri visas grupės draudimo ir perdraudimo įmones, grupės priežiūros funkcijas atlieka ta pati priežiūros institucija.

3. Visais kitais atvejais (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį) grupės priežiūros funkcijas atlieka priežiūros institucija, išdavusi veiklos licenciją grupei vadovaujančiai draudimo ar perdraudimo įmonei, arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, – priežiūros institucija:

1) išdavusi veiklos licenciją draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojančioji įmonė yra draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė;

2) išdavusi veiklos licenciją draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojančioji įmonė yra draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ir kuri yra toje pačioje Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje yra pagrindinė draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės, turinčios patronuojamųjų draudimo ar perdraudimo įmonių daugiau negu vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, buveinė;

3) vykdanti draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios balansinis turtas yra didžiausias, priežiūrą, jei grupei vadovauja keletas draudimo kontroliuojančiųjų įmonių arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiųjų įmonių, turinčių pagrindines buveines ir patronuojamąsias draudimo ar perdraudimo įmones Europos ekonominės erdvės valstybėse;

4) išdavusi veiklos licenciją didžiausią balansinį turtą turinčiai draudimo ar perdraudimo įmonei, jei keletas Europos ekonominės erdvės valstybėse pagrindines buveines turinčių draudimo ar perdraudimo įmonių turi tą pačią patronuojančiąją draudimo kontroliuojančiąją įmonę arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją įmonę ir nė viena iš draudimo ar perdraudimo įmonių neturi pagrindinės buveinės toje Europos ekonominės erdvės valstybėje, kurioje yra pagrindinė patronuojančiosios draudimo kontroliuojančiosios įmonės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės buveinė;

5) išdavusi veiklos licenciją didžiausią balansinį turtą turinčiai draudimo ar perdraudimo įmonei, kai grupė neturi patronuojančiosios įmonės, ar kitais šios dalies 1–4 punktuose nenumatytais atvejais.

4. Priežiūros institucijų bendru sprendimu, priimtu ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo priežiūros institucijų inicijuotos diskusijos, kuri gali būti inicijuojama ne dažniau kaip kartą per metus, pradžios ir atsiklausus grupės nuomonės, gali būti paskirta ir kita, negu numatyta šio straipsnio 3 dalyje, priežiūros institucija, jeigu šio straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas būtų netinkamas atsižvelgiant į grupės struktūrą ir draudimo ar perdraudimo įmonių veiklos atskirose valstybėse mastą. Paskirtoji grupės priežiūros institucija informuoja grupei vadovaujančią draudimo ar perdraudimo įmonę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatytą grupės įmonę apie bendrą priežiūros institucijų sprendimą ir jo motyvus.

5. Diskusijos metu, iki nėra priimtas bendras priežiūros institucijų sprendimas arba nėra pasibaigęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytas 3 mėnesių laikotarpis, kuris laikomas taikinimo terminu pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 2 dalį, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kad ši pateiktų sprendimą. Apie šį kreipimąsi priežiūros institucija taip pat informuoja kitas priežiūros institucijas. Tokiu atveju priežiūros institucijos gali priimti bendrą sprendimą tik sulaukusios Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos sprendimo ir juo vadovaudamosi. Paskirtoji grupės priežiūros institucija informuoja grupei vadovaujančią draudimo ar perdraudimo įmonę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatytą grupės įmonę ir priežiūros institucijų kolegiją apie bendrą priežiūros institucijų sprendimą ir jo motyvus.

6. Jeigu bendras priežiūros institucijų sprendimas nėra priimamas, grupės priežiūros funkcijas atlieka institucija, nustatoma pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus.

7. Grupės priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:

1) koordinuoja būtinos ar esminės informacijos apie grupės veiklą ir ypatingąsias padėtis surinkimą ir paskirstymą, įskaitant informaciją, reikšmingą priežiūros institucijos vykdomai priežiūrai;

2) prižiūri ir vertina grupės finansinę būklę;

3) vertina grupės mokumo, rizikos koncentracijos ir grupės įmonių tarpusavio sandorių reikalavimų vykdymą;

4) vertina grupės valdymo sistemos atitiktį šio įstatymo 62 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir grupės valdymo ir priežiūros organų narių ir kitas vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų atitiktį šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams;

5) planuoja ir koordinuoja priežiūros institucijų vykdomą grupės veiklos nuolatinę priežiūrą ar priežiūrą, taikomą esant ypatingajai padėčiai, kasmet organizuodama susitikimus ar kitaip bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis ir atsižvelgdama į rizikų, būdingų visoms grupės įmonėms, pobūdį, dydį ir sudėtingumą;

6) atlieka kitas teisės aktais grupės priežiūros institucijai priskirtas funkcijas.

8. Priežiūros institucija dalyvauja priežiūros institucijų kolegijoje, kuriai pirmininkauja grupės priežiūros institucija.

9. Priežiūros institucija, vykdydama grupės priežiūrą, bendradarbiauja, konsultuojasi ir keičiasi priežiūros funkcijoms atlikti būtina informacija su kitomis priežiūros institucijų kolegijos narėmis ir su kredito įstaigų bei finansų maklerio įmonių priežiūrą vykdančiomis institucijomis.

10. Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus reikalavimus dėl priežiūros institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija.