93 straipsnis. Informacija draudėjui

1. Visa informacija, kurią draudimo ar perdraudimo produktų platintojas teikia esamiems ar galimiems draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims, įskaitant reklaminę informaciją, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojas, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali reklamuoti savo paslaugas visomis prieinamomis ryšio priemonėmis, laikydamiesi priežiūros institucijos patvirtintų reklamos formą ir turinį reglamentuojančių taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus. Reklaminė informacija turi būti aiškiai atpažįstama. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojas atskleidžia informaciją, nurodytą Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.

2. Prieš ne gyvybės draudimo sutarties sudarymą, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartis sudaroma dėl didelės draudimo rizikos, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje, draudikas arba draudimo tarpininkas privalo draudėjui raštu pateikti:

1) Civilinio kodekso 6.993 straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją;

2) informaciją apie draudimo sutarčiai taikomą teisę. Jeigu draudimo sutarties šalys gali laisvai pasirinkti taikomą teisę, – teisę, kurią pasirinkti siūlo draudikas;

3) informaciją, ar teikiama rekomendacija dėl parduodamų draudimo produktų;

4) kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudikas, – informaciją apie savo darbuotojų gaunamo atlygio, susijusio su draudimo sutartimi, pobūdį;

5) kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudimo tarpininkas, – informaciją apie draudimo tarpininko gaunamo atlygio pobūdį. Jei draudėjas už draudimo produkto platinimo paslaugas atlygį moka tiesiogiai draudimo tarpininkui, draudėjui turi būti pateikiama informacija apie šio atlygio dydį, o kai atlygio dydis negali būti nustatytas, – informacija apie jo apskaičiavimo metodą;

6) draudiko parengtą draudimo produkto informacinį dokumentą.

3. Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui apie bet kokį šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos pasikeitimą. Jei ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokų mokėjimą ir numatytus mokėjimus pagal draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją, numatytą šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, apie kiekvieną tokį mokėjimą.

4. Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas ir, jei sudaryta individuali draudimo sutartis, individualios draudimo sutarties egzempliorius.

5. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo draudėjas kreipiasi į draudiką su prašymu išduoti draudimo taisyklių ar individualios draudimo sutarties, draudimo liudijimo, draudėjo rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį ir kitų dokumentų, kuriais patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, nuorašus, draudikas privalo, kai draudėjas sumoka sutartą atlyginimą, neviršijantį dokumentų nuorašų išdavimo sąnaudų (jei atlyginimas numatytas draudimo sutartyje), išduoti draudėjui reikalaujamų dokumentų nuorašus.

6. Tais atvejais, kai šiame skyriuje numatytas individualus draudimo sutarties sąlygų aptarimas, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis.

7. Draudimo produkto informacinio dokumento ir kitos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pateikimo reikalavimus, kiek jų nenustato Europos Sąjungos teisės aktai, nustato priežiūros institucija.