3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustasis – fizinis asmuo, už kurį draudėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti nedarbo draudimo įmokas. Šis asmuo šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką arba dalinio darbo išmoką.

2. Apdraustojo draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos nedarbo draudimui, taip pat priskaičiuotos dalinio darbo išmokos, nustatytos šiame įstatyme, priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamą išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, nustatytos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.

3. Draudėjas – juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, taip pat fizinis asmuo, kurie privalo mokėti įstatymų nustatytas nedarbo draudimo įmokas.

4. Nedarbo draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nedarbo draudimui, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo šio įstatymo nustatytas dalinio darbo išmokas, ligos (įskaitant darbdavio mokamą išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių ir ūkinių bendrijų tikrųjų narių, kurie yra draudžiami nedarbo draudimu, nedarbo draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas nedarbo draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio nedarbo draudimo stažas. Jeigu šios įmokos sumokėtos nuo mažesnės arba didesnės negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga sumos, nedarbo draudimo stažas nustatomas proporcingai mažesnis arba didesnis. Nedarbo draudimo stažas taip pat nustatomas pagal ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gavimo laikotarpius. Nedarbo draudimo stažas apskaičiuojamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta nedarbo draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka.

5. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Užimtumo įstatyme.