39 straipsnis. Informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimas

1. Informacija apie mokesčių mokėtoją gali būti pateikta:

1) kitam Lietuvos mokesčių administratoriui, jeigu tai būtina jo funkcijoms atlikti;

2) užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms);

3) Europos Sąjungos kompetentingoms institucijoms;

4) teismams, teisėsaugos, kitoms valstybės įstaigoms bei institucijoms, kriminalinės žvalgybos subjektams ir kitiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina jų funkcijoms atlikti;

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai Vyriausybės nustatyta tvarka įmonių veiklos analizei atlikti;

6) Finansų ministerijai jos funkcijoms atlikti;

7) oficialiąją statistiką tvarkančioms valstybės įstaigoms jų funkcijoms atlikti;

8) Neteko galios nuo 2026-06-01

9) kitiems asmenims, kai mokesčių mokėtojas raštu prašo arba sutinka (neprieštarauja), kad informacija būtų paskleista.

2. Asmuo, gaunantis informaciją pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 4–7 punktus, taip pat kai minėta informacija asmeniui tampa žinoma vykdant šio Įstatymo 31 straipsnyje nurodytos sutarties nuostatas, privalo ją saugoti paslaptyje.

3. Mokesčių administratorius šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms institucijoms gali pateikti informaciją apmokestinimo, taip pat teisės pažeidimų mokesčių srityje tyrimo tikslams. Mokesčių administratorius gali duoti rašytinį sutikimą užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) perduoti jo pateiktą informaciją tų užsienio valstybių teismams ar kitiems subjektams, taip pat trečiųjų valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), jeigu tokia galimybė numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, susitarimuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose ir jeigu tokia informacija reikalinga šių subjektų funkcijoms atlikti.

3¹. Be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų, mokesčių administratorius Europos Sąjungos valstybių narių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms) gali pateikti informaciją:

1) muitams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti, taip pat kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu;

2) bet kuriam tikslui, kuriam taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsniu grindžiamas aktas, ir tuo tikslu informacija dalytis su tos Europos Sąjungos valstybės narės, kuriai informacija yra teikiama, už ribojamąsias priemones atsakinga institucija.

4. Informacija apie mokesčių mokėtoją teikiama teisės aktuose, taip pat tarptautinėse sutartyse (susitarimuose) nustatytais būdais.

5. Juridiniai asmenys, gaunantys informaciją pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 4–7 punktus, privalo užtikrinti, kad gaunama informacija būtų prieinama tik tiems juridinio asmens darbuotojams, kurie tiesiogiai atlieka funkcijas, kurioms atlikti informacija yra gaunama. Nurodyti juridiniai asmenys taip pat privalo užtikrinti, kad būtų fiksuojamas kiekvienas gaunamos informacijos naudojimo atvejis.

6. Jeigu mokesčių administratorius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pateikė neteisingą informaciją apie mokesčių mokėtoją, privalo ištaisyti klaidą tuojau pat, kai tik buvo apie ją sužinota.

7. Mokesčių administratoriaus pareigūnas informaciją apie mokesčių mokėtoją laiko paslaptimi taip pat ir pasibaigus tarnybos santykiams, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus.

8. Mokesčių administratorius, taip pat kiekvienas kitas asmuo, kuriam buvo pateikta ar tapo žinoma su mokesčių mokėtoju susijusi paslaptimi laikoma informacija, atsako už šios informacijos paskleidimą įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai įstatymai leidžia tokią informaciją skleisti.