2 straipsnis. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principai

1. Elektroninių ryšių veiklos reguliavimas grindžiamas bendraisiais veiksmingo išteklių valdymo ir efektyvaus naudojimo, proporcingumo, mažiausio būtino reguliavimo, teisinio tikrumo kintančioje rinkoje, ekonominės plėtros, veiksmingos konkurencijos užtikrinimo, vartotojų teisių apsaugos, reguliavimo kriterijų, sąlygų ir procedūrų objektyvumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principais, taip pat specialiaisiais technologinio neutralumo ir funkcinio lygiavertiškumo principais.

2. Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos, kiek įmanoma, neatsižvelgiant į technologijas, kurios naudojamos su konkrečiu teisiniu santykiu susijusiems elektroninių ryšių tinklams ar elektroninių ryšių paslaugoms teikti.

3. Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos analogiškai funkcionuojantiems elektroninių ryšių tinklams ar paslaugoms.

4. Taikant elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančias teisės normas, turi būti atsižvelgiama į visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Šie principai turi būti derinami tarpusavyje, nė vienam iš jų iš anksto nesuteikiama pirmenybė, taip pat jie turi būti taikomi atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytą paskirtį ir tikslus.

5. Nacionalinės priemonės, susijusios su galutinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisėmis naudotis elektroninių ryšių paslaugomis ir elektroninių ryšių tinklais teikiamomis taikomosiomis programomis, taip pat naudojimusi šiomis paslaugomis ir taikomosiomis programomis, turi atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir bendruosius Europos Sąjungos teisės principus.

6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodytos nacionalinės priemonės, galinčios apriboti naudojimąsi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintomis teisėmis ar laisvėmis, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai tokie apribojimai yra numatyti įstatymų ir jie nekeičia šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, tokie apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini, atitinka Europos Sąjungos pripažintus bendrus interesus, Europos Sąjungos teisės principus, įskaitant teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, arba reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Šioje dalyje nurodytos nacionalinės priemonės turi būti taikomos laikantis nekaltumo prezumpcijos ir užtikrinant asmens teisę į privatumą. Asmenims, kuriems taikomos šios nacionalinės priemonės, turi būti garantuojamas teisingas ir nešališkas procesas, užtikrinama teisė būti išklausytiems, o esant būtinumui, pagrįstais skubos atvejais taikomos sąlygos ir procedūrinės priemonės, kurios nustatomos laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.