37 straipsnis. Universaliųjų paslaugų teikimas ir finansavimas
ERĮ 37 str. · Elektroninių ryšių įstatymo 37 straipsnis
1. Lietuvos Respublikos teritorijoje turi būti užtikrintas šių universaliųjų paslaugų teikimas:
1) kalbinio ryšio paslaugų, teikiamų fiksuotoje vietoje;
2) pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugų, teikiamų fiksuotoje vietoje.
2. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato universaliųjų paslaugų teikimo taisykles, reglamentuojančias universaliųjų paslaugų teikimo tvarką ir sąlygas, įpareigojimų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir (arba) teikti įperkamas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams, kurie turi teisę gauti arba gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – nepasiturintys gyventojai), ar socialinių paslaugų gavėjams, kurie gauna socialines paslaugas Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, nustatymo, keitimo ir (arba) panaikinimo tvarką ir sąlygas. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į mažiausią duomenų perdavimo spartą, kuria gali naudotis dauguma vartotojų, ir į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos ataskaitą dėl geriausios praktikos, apibrėžia pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugą ir pagal poreikį, tačiau ne rečiau kaip kas 3 metus, peržiūri pakankamos plačiajuostės interneto prieigos paslaugos apibrėžimą.
3. Ryšių reguliavimo tarnyba, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje įprastomis komercinėmis sąlygomis nėra užtikrinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų teikimas, turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjus užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas arba vieną iš jų visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar jos dalyje.
4. Ryšių reguliavimo tarnyba, laikydamasi objektyvumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų, nustato būdą, kuriuo efektyviausiai ir tinkamiausiai užtikrinamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų prieinamumas, visuomenės interesai ir daroma mažiausia įtaka konkurencijai elektroninių ryšių rinkoje, įskaitant viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sąlygas ir kainas.
5. Ryšių reguliavimo tarnyba stebi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų mažmenines kainas ir jų pokyčius, ypač atsižvelgdama į Lietuvoje taikomas kainas ir nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų pajamas. Valstybės ar savivaldybių institucijos, valstybės ar savivaldybių įstaigos, valstybės ar savivaldybių įmonės ir viešosios įstaigos, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė (toliau – valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės), valdančios informaciją apie nepasiturinčius gyventojus ar socialinių paslaugų gavėjus, jų pajamas, Lietuvoje taikomas kainas ir kitą informaciją, reikalingą Ryšių reguliavimo tarnybai šioje dalyje numatytoms funkcijoms atlikti, privalo savo valdomą informaciją suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai jai paprašius. Ryšių reguliavimo tarnyba, vertindama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų įperkamumą, atsižvelgia į valstybės remiamų pajamų dydį, Lietuvos statistikos departamento duomenis apie vidutines gyventojų vartojimo išlaidas, taip pat kitą informaciją, kurios reikia nustatant, kokią savo pajamų dalį nepasiturintys gyventojai ar socialinių paslaugų gavėjai gali skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms universaliosioms paslaugoms įsigyti, ir nustato universaliųjų paslaugų įperkamumo rodiklį, tai yra pinigų sumą, kurią nepasiturintys gyventojai ar socialinių paslaugų gavėjai galėtų skirti šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms universaliosioms paslaugoms įsigyti. Ryšių reguliavimo tarnyba universaliųjų paslaugų įperkamumo rodiklį suderina su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos universaliosios paslaugos nepasiturinčių gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų neįperkamos ir jiems nesudarytos sąlygos naudotis tokiomis paslaugomis, turi teisę įpareigoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjus teikti tokiems asmenims įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis kainomis, kurios skiriasi nuo įprastomis komercinėmis sąlygomis taikomų atitinkamų elektroninių ryšių paslaugų kainų.
6. Jeigu nustačius šio straipsnio 5 dalyje nurodytą įpareigojimą visiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjams tai sukeltų jiems pernelyg didelę finansinę ar administracinę naštą, Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę įpareigoti tik kai kuriuos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjus teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, mutatis mutandis taikydama šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paslaugų teikėjai, įpareigoti teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, privalo šiems asmenims teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis kainomis.
7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kurie į juos kreipėsi dėl informacijos apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas pateikimo, ir Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti išsamią informaciją apie jų siūlomų įperkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų kainas. Šios kainos turi būti skaidrios, viešai skelbiamos ir siūlomos visiems nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, laikantis nediskriminavimo principo. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad įperkamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų kainos būtų pakeistos ar panaikintos, jeigu jos neatitinka šioje dalyje nustatytų kriterijų.
8. Šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nurodyti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai su nepasiturinčiais gyventojais ar socialinių paslaugų gavėjais, kurie į juos kreipėsi dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų universaliųjų paslaugų teikimo, privalo sudaryti sutartis dėl šių paslaugų teikimo.
9. Taikant šio straipsnio 3–7 dalių nuostatas turi būti siekiama, kad būtų daroma kuo mažesnė įtaka konkurencijai elektroninių ryšių rinkoje.
10. Ryšių reguliavimo tarnyba, tikrindama, ar pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis įpareigoti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai vykdo jiems nustatytus įpareigojimus, turi teisę reikalauti, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai Ryšių reguliavimo tarnybai pateiktų audito įmonės arba auditoriaus patikrintus duomenis, susijusius su jiems pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis nustatytų įpareigojimų vykdymu, kai pagrįstai įtariama, kad šie viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai pažeidžia teisės aktus.
11. Nuostoliai, patirti dėl įpareigojimo užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kompensuojami viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų lėšomis. Vyriausybė universaliųjų paslaugų nuostolių kompensavimo taisyklėse nustato nuostolių, patirtų dėl įpareigojimo užtikrinti universaliųjų paslaugų prieinamumą ir teikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas ir (arba) įpareigojimo teikti įperkamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas universaliąsias paslaugas nepasiturintiems gyventojams ar socialinių paslaugų gavėjams, kompensavimo tvarką ir sąlygas. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato nuostolių apskaičiavimo taisykles, įgyvendina nuostolių kompensavimo mechanizmą, taip pat konkrečiu atveju nustato nuostolių dydį. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę tikrinti pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis įpareigotų viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų sąskaitas ir kitą informaciją, kuria vadovaujantis nustatomas nuostolių dydis, arba, atsižvelgdama į tikrinamų duomenų mastą ir (arba) patikrinimo sudėtingumą, sudaryti sutartį su audito įmone arba auditoriumi dėl tokio patikrinimo atlikimo ir sumoka jai (jam) iš Ryšių reguliavimo tarnybos valstybės biudžeto asignavimų. Nuostolių apskaičiavimas ir Ryšių reguliavimo tarnybos arba audito įmonės ar auditoriaus parengta patikrinimo ataskaita yra vieša. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie nuostolių kompensavimo mechanizmą.
12. Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie pagal šio straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalis įpareigotus viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjus, jiems nustatytų įpareigojimų mastą, įpareigojimų taikymo geografinę teritoriją ir apie bet kokius tokios informacijos pasikeitimus.