3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Fizinė prievarta – fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų ir (arba) specialiųjų muitinės priemonių naudojimas.

2. Muitinė – muitinės įstaigų, atsakingų už muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymą, visuma.

3. Prekės – daiktai, įskaitant elektros energiją, galintys būti tarptautinės prekybos objektais.

4. Prievarta – muitinės veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti muitinei pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi muitinės reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Muitinės pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ar (ir) fizinę prievartą ar (ir) šaunamąjį ginklą.

5. Psichinė prievarta – įspėjimas (žodžiu arba veiksmu) apie ketinimą naudoti fizinę prievartą. Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios muitinės priemonės (priemonių) parengimas prireikus naudoti, šaunamojo ginklo demonstravimas arba įspėjamieji šūviai.

6. Specialiosios muitinės priemonės – muitinės ginkluotėje esamos lazdos, antrankiai, surišimo priemonės, transporto priverstinio sustabdymo ir kitos įstatymais leidžiamos priemonės.

7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) Nr. 952/2013, Reglamente (ES) 2015/2446, Reglamente (ES) 2015/2447, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.