44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai:

1) užsienietis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;

2) užsienietis atitinka šias sąlygas ir dėl jo pateikiami darbdavio įsipareigojimai:

a) užsienietis ketina dirbti ne trumpesnį negu 6 mėnesių laikotarpį visą darbo laiko normą ir pateikiamas tai patvirtinantis darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį bei mokėti šio Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį darbo užmokestį;

b) užsienietis turi arba kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ne mažesnę negu 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, ir šią atitiktį kvalifikacijai arba darbo patirčiai patvirtina darbdavys; arba pateikiamas darbdavio įsipareigojimas užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį;

3) užsienietis ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį ir turi arba kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, arba ne mažesnę negu 1 metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, ir pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.

2. Užsieniečių, kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą, skaičius nustatomas šio Įstatymo 571 straipsnyje nustatyta tvarka (toliau – kvota).

3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytų sąlygų neturi atitikti užsienietis, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 5 metams nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo, užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, ir užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 arba 8 punkte nustatytu pagrindu dėl šio Įstatymo 1301 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių.

4. Kvota netaikoma užsieniečiui, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šiame straipsnyje nustatytu pagrindu ir kuris pabaigė studijas ar mokymąsi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) Lietuvos Respublikoje ir ketina dirbti nepraėjus 5 metams nuo studijų ar mokymosi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) baigimo arba kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga, arba kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 arba 8 punkte nustatytu pagrindu.

5. Išnaudojus kvotą pagal šio Įstatymo 571 straipsnio 3 dalį, leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti išduotas tik užsieniečiui, kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą ekonomikos ir inovacijų ministro pagal Užimtumo įstatymo 481 straipsnio 7 dalį, ir kuriam darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu vieno paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio, arba jeigu buvo nustatyta papildoma kvota pagal šio Įstatymo 571 straipsnio 31 dalį.

6. Leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, jis gali pradėti dirbti tik tada, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi.

7. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatytas sąlygas.

8. Jeigu užsienietis trumpiau negu 2 metus turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytu pagrindu, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pasibaigus darbo santykiams, pateikęs šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu užsienietis ilgiau negu 2 metus turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nurodytu pagrindu, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pasibaigus darbo santykiams, pateikęs šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo darbo santykių pabaigos gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.

9. Kai pasibaigia užsieniečio darbo santykiai, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus:

1) šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytus atvejus;

2) šio straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju, kai jis pateikia šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą per 10 darbo dienų nuo darbo santykių nutraukimo;

3) šio Įstatymo 50 straipsnio 21 dalyje nurodytus atvejus;

4) atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

10. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktą, gali pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Pasibaigus užsieniečio darbo santykiams, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl darbdavio pakeitimo, jeigu Migracijos departamentui jis pateikė šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pranešimą. Patikrinęs, ar darbdavys pateikė šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte nustatytus įsipareigojimus, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją galioja 1 mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, ir šio Įstatymo 50 straipsnio 21 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis gali pradėti dirbti pas kitą darbdavį ar vykdyti kitą darbo funkciją pas tą patį darbdavį tik gavęs Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

11. Jeigu su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, šio straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje numatytą įsipareigojimą pateikia pirmasis darbdavys, nurodydamas ir kitus darbdavius. Sudarant su užsieniečiu darbo keliems darbdaviams sutartį, sutarties sudaryme gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 darbdaviai.

12. Darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti šias sąlygas:

1) turi licencijuojamą veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas licencijas ir (ar) leidimus tokiai veiklai vykdyti bei atitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygas, jeigu užsienietį ketinama įdarbinti licencijuojamai veiklai;

2) jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip 1 metai;

3) nenustatoma šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 ar 19 punkte nurodytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindų;

4) vykdo veiklą, kuriai kviečia užsienietį, ne trumpiau negu pastaruosius 6 mėnesius;

5) nėra rimto pagrindo manyti, kad jo įmonė yra fiktyvi arba kad gali kilti jo kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.

13. Jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 12 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos.

14. Šio straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos darbdaviui, su kuriuo sudaryta investicijų sutartis Investicijų įstatymo 131 straipsnyje nustatyta tvarka ar stambaus projekto investicijų sutartis Investicijų įstatymo 157 straipsnyje nustatyta tvarka.